Panevėžio naujoji autobusų stotis „brangi daržinė“? Miestiečių kantrybė dėl naujosios stoties trūko

Naujoji Panevėžio autobusų stotis, turėjusi tapti moderniais miesto vartais, nepraėjus nė metams tapo pajuokos ir pykčio objektu. Paaiškėjus, kad po pirmosios žiemos pastato kolonos skyla, o dažai lupasi, socialiniuose tinkluose užvirė tikra diskusija. Nors statytojai dėl defektų kaltina „ekstremalų“ 30 laipsnių šaltį, panevėžiečiai įsitikinę – problema slypi kur kas giliau.

„Vėjų pagairė“ ir „šuns būda“

Dauguma gyventojų negaili aštrių žodžių ne tik statybų kokybei, bet ir pačiam projektui. Žmonės piktinasi, kad milijonus kainavęs statinys yra visiškai nepritaikytas Lietuvos klimatui.

• „Vėjo pučiama, lietaus perlyjama… Tegul projektuotojai patys pasėdi toj pašiūrėj, greit pakeistų nuomonę“, – piktinosi Inga.

• „Senoji stotis buvo gėda, bet naujoji – išvis gėda gėda! Kad šiais laikais autobuso reikėtų laukti ant vėjo ir lietaus, reikia paieškoti“, – antrino Ramutė.

• Kai kurie komentatoriai stoties architektūrą lygino su „malkine“, „daržine“ ar net „laidojimo įstaiga“ dėl jos niūrios išvaizdos.

Funkcionalumas – žemiau nulio?

Keleiviai pastebi daugybę praktinių trūkumų: nuo per mažo sėdimų vietų skaičiaus iki nepatogių įvažiavimų autobusams.

• Siauros erdvės: Daiva pastebėjo, kad laukimo vietos tokios siauros, jog su lagaminu tenka važiuoti per akmenis, o tarptautiniai autobusai į stotį net neužsuka – jų tenka laukti tiesiog gatvėje.

• Higiena ir kvapai: Kai kurie lankytojai skundžiasi ne tik skersvėjais, bet ir landynę primenančia atmosfera: „Užėjau į vidų – smarvė, tualetų dvokas, benamių prisėdę“, – įspūdžiais dalijosi viena panevėžietė.

• Mažų miestų pamokos: Panevėžiečiai su pavydu žvelgia į kaimynus: „Palyginau su Jurbarko ar Kupiškio stotimis – ten jos puošia miestą, o pas mus – kažkoks nesusipratimas“.

Įtaria taupymą kokybės sąskaita

Daugiausia klausimų kelia tai, kaip naujas pastatas galėjo „subyrėti” po vienos žiemos. Komentaruose vyrauja nuomonė, kad buvo dirbama renkantis pigiausias medžiagas arba siekiant kuo didesnio pelno.

• „Visada taip bus, kai bandoma įsitekti į mažiausią sąmatą medžiagų taupymo sąskaita“, – rašė Dalius.

• Eugenijus rėžė dar griežčiau: „Matyt, per daug pavogė ir nebebuvo už ką pirkti cemento. Dabar milijonas restauracijai? Šaunu“.

Kas toliau?

Nors rangovas „Kriautė“ žada viską sutvarkyti iki gegužės pabaigos, panevėžiečiai lieka skeptiški. Daugeliui kyla klausimas: jei kolonos skyla dabar, kas bus po penkerių ar dešimties metų? Kol kas „reprezentacinis“ miesto objektas lieka „lopomas“, o keleiviai ruošiasi dar vienam pavasariui vėjų pagairėje.