Panevėžio paštas 1918–1940 metais

Baigiantis Pirmajam pasauliniam karui Panevėžyje paštas veikė Elektros gatvėje. Mieste 1918 m. dar šeimininkavo kaizerinės Vokietijos valdžia.

1918 m. pabaigoje jau Lietuvos valdžia į Panevėžio paštą atsiuntė Povilą Blakutį iš Kauno. Jis ir laikomas pirmuoju pašto valdininku Panevėžyje jau nepriklausomybės metais. Iš Kauno buvo atsiųsta ir kitų valdininkų. 1919 m. pradžioje į miestą įžengus Raudonajai armijai, Panevėžio pašto veikla sustojo. Ji atnaujinta 1919 m. gegužę, kai bolševikai buvo išvyti. Mechanikas Leonidas Lomonosovas pasirūpino sudaryti telefono ryšį su apylinkių miesteliais. Paštas į Kauną buvo siunčiamas traukiniais, o netrukus ir specialiais pašto vagonais. 1920  m. paštas atgavo buvusį pastatą Respublikos gatvėje, kur jis buvo įsikūręs cariniais laikais.

1920 m. spalio 1 d. Panevėžio pašto viršininku paskirtas Stasys Kaupas. Paštą į geležinkelio stotį gabendavo pašto darbuotojas su savo arkliu. Tik 1923 m.  paštas įsigijo savo arklių. Po kurio laiko paštą gabeno jau automobilis. 1921 m. Telefono ir telegrafo skyriaus vedėjas P. Blakutis buvo paskirtas viršininko padėjėju. Darbo buvo daug, nes daug buvo norinčių įsirengti telefonus. Nauju Telefono ir telegrafo skyriaus vedėju paskirtas Jonas Bedarbis, kurį 1923 m. šiame poste pakeitė Juozas Skersinskas.

1922 m. vasario 1 d. S. Kaupas buvo iškeltas į Kauną. Naujuoju Panevėžio pašto viršininku paskirtas Jonas Bielinis. Jis buvo ypač aktyvus įvairiose srityse, ypač aktyviai veikė Šaulių sąjungoje kaip Panevėžio XII šaulių rinktinės tarybos narys. Jis dirbo įvairiose labdaros ir kultūros organizacijose, priklausė kultūros „Aido“ ir „Dainos“ draugijoms, kur pagarsėjo kaip puikus artistas. Kartu aktyviai veikė „Lietuvos vaiko“, „Kovai su tuberkulioze“ draugijose. J. Bielinis buvo išrinktas ir į Panevėžio miesto tarybą.

Panevėžio paštas įsirengė ir savo dirbtuves, kurioms vadovavo Mykolas Šumskis. Čia buvo gaminami geri ąžuoliniai baldai, ilgai tarnavę Panevėžio pašte. Baldai buvo gaminami ir kitiems pašto skyriams Lietuvoje. Panevėžio paštas, įsigijęs naują sklypą, pasistatė dviejų aukštų mūrinį namą.

1931 m. balandžio 18 d. įkurta Panevėžio paštininkų draugija. Jos pirmininku išrinktas pašto viršininkas J. Bielinis, sekretoriumi – Juozas Skersinskas, o iždininku – Vytautas Juchnevičius. Tikruoju draugijos nariu galėjo tapti kiekvienas etatinis pašto tarnautojais, nariai ar rėmėjai galėjo būti ir ne pašte dirbantys asmenys. Draugija rengdavo įvairius vakarus, kuriuose jos nariai skaitė paskaitas, leido knygas, rengė tarp gyventojų populiarias gegužines, vaidinimus, kuriuose dažnai vaidindavo ir pašto viršininkas J. Bielinis. Respublikos gatvėje Panevėžyje Paštininkų draugijos nariai įsirengė sporto aikštelę, kur žaisdavo krepšinį ir tinklinį. Čia pat prie pašto pastato buvo įrengta ir geriausia Panevėžyje lauko teniso aikštelė. Pačiose pašto patalpose buvo įrengta skaitykla, kurioje buvo apie 1600 knygų. Čia buvo galima paskaityti ir paštininkų leidinių. Paštininkų draugijoje buvo daug aktyvių narių. Iš jų išsiskyrė Stasys Zalėpūga, vadovavęs ir Vilniui vaduoti sąjungos Panevėžio paštininkų skyriui.

Panevėžio paštininkų draugija išsinuomojo du žemės sklypus paštininkų sanatorijai. Iki 1940 m. draugijos nariai spėjo įsirengti du vasarnamius ir ūkines patalpas. Vienas vasarnamis buvo 4 kambarių, kitas – 6.  Paštininkų vasarnamiai buvo gražiai sutvarkyti, šalikelės apsodintos gėlėmis, pastatyti gražiai nudažyti suoliukai. Prie vasarnamio buvo įrengta sporto aikštelė, skirta paštininkams ir jų šeimos nariams. Jie čia galėdavo turiningai praleisti laisvalaikį.

Nepriklausomybės metais Panevėžio pašte dirbo Jonas Bedorfas, Mykolas Rotomskis, Adomas Kutra, Juozas Bražinskas, Jonas Smelstorius,  Augustinas Gricius, Vladas Lukošiūnas, Zenta Gupchenaitė-Šmitienė, Povilas Salminas, Leonidas Lomonosovas, Jonas Veršelis, Antanas Savėnas, Sofija Gineitaitė, Stasė Niedveraitė, Ona Smelstorienė, Donatas Praulionis, Pranas Augulis, Julius Pertofėjus, Viktoras Vitkauskas, Juozas Barzda, Liza Kiršpilaitė, Irena Štaudaitė, Vytautas Juchnevičius, Vladas Gegecgas, Inocentas Jasilionis, Juozas Petrauskas ir kiti. 1939 m. Panevėžio pašte dirbo apie 100 valdininkų.

Pašto darbuotojai garsėjo ir įvairiose kitose srityse. Jonas Smelstorius  išleido savo poezijos rinkinį, pašte kelerius metus dirbusi Bronė Dičiūtė-Variakojienė vėliau tapo žinoma soliste, Augustinas Gricius pagarsėjo savo feljetonais.

Dalies pašto darbuotojų likimas buvo tragiškas. Zenta Gupchenaitė-Šmitienė žuvo nuo plėšiko kulkos jau dirbdama Klaipėdoje. Ji iškilmingai buvo palaidota Panevėžyje. Juozas Barzda žuvo geležinkelio avarijoje.

1940 m. sovietinė okupacija daug ką pakeitė Panevėžio paštininkų gyvenime. Nemažai jų pasitraukė į Vakarus. Dalis nukentėjo per 1941 m. birželio trėmimus. Ištremtos Marija Čiūraitė, Marija Liepienė ir Pranas Čeičys.

Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas