Panevėžio pramonė nacių okupacijos ir pirmaisiais pokario metais

1941 –1944 nacių okupacijos metais Panevėžio pramonė vystėsi gana lėtai. Stambiausia įmonė buvo akcinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabrikas.

1941 metais spalio 18 dieną Reicho komisaras Rytų kraštui Adrianas Teodoras von Rentelnas pasirašė įsakymą ūkininkams parduoti gyvulius tik šiai akcinei bendrovei. Čia buvo apdirbama aviena, jautiena, kiauliena, gaminami rūkyti mėsos gaminiai, sūdyti ir rūkyti lašiniai, konservai, superkamos bekoninės, lašininės kiaulės, raguočiai, avys. 1943 metų gruodžio 15 dienai gamykloje dirbo 920 žmonių, jų tarpe 780 darbininkų.

Lyginant su 1941 m.sausio 1 diena skaičius buvo išaugęs. Ši įmonė labiausiai ir nukentėjo nuo vokiečių okupantų. Plėšimas ir deginimas vyko 1944 m.birželio 20 dieną. Dalis pastatų buvo padegta 1944 m. iš birželio 21 į 22 dieną. Daug produkcijos išgabenta į Vokietiją. 1944 m. spalio 11 dieną buvo sudaryta komisija karo nuostoliams įvertinti. Komisijai vadovavo direktorius Vincas Ambraziūnas. Į ją įėjo akcinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabriko vyr.buhalterio pavaduotojas Povilas Šimkevičius, tiekimo skyriaus viršininkas Kristupas Kalkis.Taip pat komisijai priklausė ir ekspertai. Nustatyta bendra nuostolių suma už 12 mln. 412 tūkst.896 rublius. Visai sugriauta objektų už 11 mln.581 tūkst.556 rublius. Pagal 1944 m.gruodžio 18 dienos aktą materialinių vertybių pagrobta už 10 mln.807 tūkst.499 rub.

Nuo 1944 m. pabaigos pradėtas fabriko atstatymas. Tais metais gamyklos atstatyme dirbo 130 žmonių, jų tarpe darbininkų 127. Tik 1949 metų spalio mėnesį jau 50% buvo viršytas 1940 metų lygis. Po karo buvęs direktorius Vincas Ambraziūnas greitai buvo atleistas iš darbo. 1945 metais jau buvo kitas direktorius. Direktoriais vėliau dirbo dažniau rusų tautybės asmenys, kurie gana dažnai keitėsi.

Iki 1943 metų visose gamyklose atsirado vokiečių patikėtiniai.1943metais gruodžio 31 dienai mieste dirbo 23 pramonės įmonės. Dirbo 1799 darbininkai. Artelės, kurios negamino karui buvo uždarytos. Jų vietoje steigiamos privačios dirbtuvės. 1942 metais uždarytas Panevėžio vatos fabrikas. Nemažai nuo karo nukentėjo aliejaus ir muilo kombinatas „Lietuvos muilas“ Tai viena seniausių Panevėžio įmonių. Dar 1941 metais vokiečiai konfiskavo nemažai žaliavų, įrengimų ir prekių.1943 metais fabriką išsinuomojo 2 vokiečiai: Asbach ir H.F.Šrioder – prekybininkai iš Hamburgo.1944 metų liepą jie į Vokietiją išsiuntė daug žaliavų ir įrengimų. 1944 metais rugpjūčio 29 dieną sudaryta komisija nuostoliams nustatyti.

Joje buvo direktorius Petras Vrubliauskas, vyr. buhalteris Antanas Gratkauskas, sandėlio vedėjas Julius Tuzikas, fabriko prof. komiteto atstovas Pranas Kazlauskas, Panevėžio Vykdomojo komiteto komunalinio ūkio skyriaus vyr. inžinierius A.Stalilionis. Vokiečių padaryti nuostoliai įvertinti 3 mln.761 tūkst.261 rub. Po karo gamykla vystėsi gana greitai nepaisant dažno direktorių keitimosi.

Besitraukdami vokiečiai sunaikino 13 Panevėžio įmonių, malūnus, linų fabriką, lentpjūvę, elektrinę, virvių dirbtuvę. Iš stambesnių Panevėžio įmonių mažiau nukentėjo Panevėžio spirito ir mielių kombinatas.Tai seniausia stambesnė Panevėžio įmonė. 1944 metais nuo bombardavimo išdužo 120 m³ stiklų languose, sulaužyta keletas langų rėmų ir išbyrėjo tinkas. Vokiečiai pasiėmė tik transporto priemones. Po karo gamykla pirmąkart bandyta paleisti 1944 metais rugpjūčio 10 dieną. Fabriko veikimui labai trukdė kuro stoka. Buvo kūrenama ir malkomis. 1945 metais įrengtas žalio spirito varymo cechas, o 1946 metais įrengti nauji mielėms separatoriai. 1946 metais veikė cechai: rektifikacijos, žalio spirito ir mielių. 1947 metais pravestas kapitalinis įmonės remontas. Suremontuota vidurinis garo katilas, atlikta kontoros ir patalpų remontas, pastatytas rauginimo katilas, padarytas smulkus remontas. Kaip ir kitose Panevėžio įmonėse buvo nemaža vadovų kaita.

Po karo Panevėžyje veikė ir lentpjūvė „Šermukšnis“. Tai buvo gana smulki įmonė. Karo metais joje vykdomos nedidelės statybos. Kontora statyta 1942 metais. 1943 metais pastatytas malūno sandėlis.1944 m. pastatytos remonto dirbtuvės. Karo metais jis mažai nukentėjo.Vėliau iš jo išaugo medžio apdirbimo kombinatas.

Panevėžyje po karo veikė ir degtinės gamykla. Ji išaugo iš degtinės pilstytuvo Kranto gatvėje.

1945 m. sausio 5 dieną Panevėžyje įkurta Panevėžio mašinų ir traktorių dirbtuvė „Laisvė“. Ji veikė Panevėžyje Pušaloto gatvėje.Vėliau ji pavadinta Panevėžio tarprajonine kapitaline remonto dirbtuve, Panevėžio remonto fabriku. Tik 1959 metais iš jo išaugo Panevėžio autokompresorių gamykla. Ji tapo viena iš stambiausių Panevėžio įmonių.Tokia buvo bendra Panevėžio pramonės padėtis karo ir pirmais pokario metais. Karo metais galėjo dirbti tik tam tikros įmonės.