ApžvalgosIstorijos puslapiaiNAUJAUSIOS ŽINIOS

Panevėžio prekybos mokykla 1939 –1944 metais

Lietuvos Respublikos laikais  labai trūko lietuvių prekybininkų. Tas pozicijas tvirtai laikė žydų kilmės prekybininkai. Prekybos mokyklos Lietuvoje, tame tarpe ir Panevėžyje, suvaidino labai svarbų vaidmenį ruošiant prekybininkus  Lietuvai.

1939 metais vokiečiai okupavo Klaipėdos kraštą. Įvairios šio krašto mokyklos buvo perkeliamos į kitus Lietuvos miestus. Klaipėdos  amatų mokyklą nutarta atkelti į Panevėžį.Turėjo atsikelti apie 30 mokinių ir mokytojai.Vėliau nutarta į Panevėžį atkelti tik šios mokyklos prekybinį skyrių. Šis skyrius laikinai patalpinamas amatų mokyklos patalpose.1939 metais balandžio 29 dieną švietimo ministro įsakymu naujai steigiamos Panevėžio prekybos mokyklos direktoriumi skiriamas Jonas Masteika.1927 metais jis  baigė Marijampolės mokytojų  seminariją, o 1937 metais Klaipėdos prekybos institutą. Nuo 1939 metų  dirbo Klaipėdos amatų mokyklos prekybiniame skyriuje. Jonas Masteika buvo gimęs 1901 metais Šakių apskrities Paežerėlių valsčiaus Paluobių kaime. Dalyvavo savanoriu nepriklausomybės kovose 1919 –1922 metais. Pirmuoju prekybos mokyklos kapelionu tapo Adolfas Stašys. Jis dirbo šioje mokykloje iki 1940 metų okupacijos. Iš Klaipėdos į Panevėžį atsikėlė 25 moksleiviai: 14 mergaičių ir 11 berniukų.1939 metų gegužės 1 dieną mokykla pradėjo savo veiklą Panevėžyje. Tai oficiali mokyklos įkūrimo data. Prekybos mokyklos tikslas buvo ruošti tarnautojus prekybos įmonėms. Ši mokykla turėjo padėti kovoti su žydų kapitalo įsigalėjimu prekyboje. Iš atsikėlusių 10 moksleivių gaudavo stipendiją. Didžiausia stipendija buvo 30 litų,  o mažiausia 15 litų. 1939 metų vasarą pirmą klasę baigė 18 moksleivių. Dalis gavo pataisas, vienas paliktas antriems metams. Vienai  moksleivei elgesio pažymys sumažintas iki trijų. Jai pasiūlyta palikti mokyklą.1939 metais birželio 24 dieną buvo suorganizuotas iškilmingas mokslo metų užbaigimo pažymėjimas. Ta proga moksleiviams birželio 26 dieną buvo suorganizuota ekskursija į Šiaulius ir Kauną.

1939 metais rudenį suorganizuojamas naujų moksleivių priėmimas į šią mokyklą. Stojant buvo pristatomas gimimo liudijimas,  2 fotonuotraukos ir gydytojo pažymėjimas. Į prekybos mokyklą moksleiviai telkiami iš įvairių Lietuvos vietovių. Dalis mokinių atvyko net iš Žemaitijos ir kitų tolimų apskričių.  Dauguma buvo iš Panevėžio miesto ir apylinkių. Į mokyklą primami baigę 6 skyrių pradžios mokyklą ar tolygią kitą mokyklą,  ne jaunesni  kaip 14 metų berniukai ir mergaitės. Kai kurie labai gerai  besimokantys pedagogų tarybos sprendimu priimami  ir nesulaukę 14 metų amžiaus. Bendrabučio prie mokyklos nebuvo. Mokiniai turėjo samdytis butą už 10-15 litų. Mokslas mokykloje buvo nemokamas. Prekybos mokyklos moksleiviai turėjo  teisę puse kainos važiuoti geležinkeliu. Į mokyklą daugiausiai stojo neturtingų tėvų vaikai,  nes nereikėjo mokėti už mokslą, 1939 metų rudenį paduoti 175 pareiškimai. Rugsėjo mėnesį priimtas 91 mokinys, iš jų 90 į pirmą klasę, o 1 į antrą klasę. Į antrą klasę priimtas Dailidonis Algirdas atvykęs iš Šiaulių prekybos mokyklos. Atidaroma 2 pirmos klasės : viena berniukų ir viena mergaičių. Priėmimas vykdomas  pagal mokinių baigimo pažymius.  Dvi mokinės, išlaikiusios pataisas, irgi buvo perkeltos  į antrą klasę. Kadangi pareiškimų buvo labai daug rugsėjo viduryje buvo atidaryta dar viena mišri klasė. 1939 metais įsteigtas mokleivių kooperatyvėlis „Švyturys’’. Jo vedėja buvo mokinė M.Palionytė. Ji rūpinosi sąsiuviniais ir mokslo priemonėmis. Iš mokytojų kooperatyvui  vadovavo Juozas Rakšnys. 1939 metais steigiamas  fondas šelpti neturtingus mokinius. Jam mokytojai mokėjo 0,5 %  gaunamos algos. 1939 metų rudenį  stipendijos paskiriamos 10 mokinių. Stipendija skiriama tik antros klasės mokiniams. Nors prekybos mokykloje buvo nedaug mokytojų,  bet ir jie kartais keitėsi.1939 metų lapkričio 20 dieną mokyklą paliko vokiečių kalbos mokytojas Reizgys. Į jo vietą atėjo kitas mokytojas J.Kalvis. Jis 1936 metais buvo baigęs Klaipėdos mokytojų seminariją.

1939 metais gruodžio mėnesį mokykloje įvedamos uniformos. Jos panašios į gimnazistų ir amatų  mokyklos moksleivių uniformas. Uniforma  buvo melsvos spalvos ir melsvos spalvos kepuraitės. Iš pradžių uniforma įvedama mergaitėms, o vėliau ir berniukams. Moksleiviai taip pat nešiojo ir melsvos spalvos ženkliuką. Gatvėje taip pat reikėjo nešioti ženkliuką. Mokiniams įvedamos tam tikros elgesio taisyklės. Mokiniai gali vaikščioti iki 21 val.20 minučių , o išeiginėmis dienomis iki 21 valandos. 1940 metų pedagogų tarybos posėdyje mokiniams praktiką nutarta įvesti ir baigus 1 klasę. Seniau 2 mėnesių praktiką buvo tik baigus 2 klasę.1940 metų gegužę mokykloje buvo motinos dienos minėjimas. Nuo 1940 metų birželio 1 dienos mokiniams įvedama vasarinė uniforma. 1940 metų birželio 17 – 19 dienomis nutarta organizuoti ekskursiją į Vilnių.

1940 metų birželio 15 dieną į Lietuvos teritoriją įžengė okupacinė Raudonoji armija. Daug pasikeitimų įvyko ir Panevėžio prekybos mokykloje.1940 metų rugpjūčio mėnesį organizuojamas naujų mokinių priėmimas. Norinčių įstoti buvo 85, o primtas 81 mokinys. 1940 metų rugsėjo 1 dieną nauju mokyklos direktoriumi tapo Vladas Klusis. Jis gimęs 1900 metais spalio 2 dieną  Biržų apkrities Klausučių kaime. Buvo evangelikų reformatų tikėjimo, baigęs Leipcigo aukštąją prekybos mokyklą. Jis mokėjo vokiečių, rusų, anglų, latvių kalbas. Savo darbinę veiklą pradėjo 1925 metais gruodžio 1 dieną Pasvalio gimnazijoje. Vėliau dirbo Pasvalio komercijos mokyklos direktoriumi.  Vladas Klusis 1936 metais prezidento A.Smetonos dekretu buvo apdovanotas Gedimino ordinu. Nauji mokslo metai pradėti 1940 metų rugsėjo 16 dieną. Tais metais prekybos mokykloje dirbo 12 dėstytojų. Iš pradžių nauja valdžia norėjo pasirodyti dosni. Stipendijoms skirta    6 000 litų. Didžiausia skiriama stipendija  buvo 50 litų, o mažiausia 25 litai. Ją gavo virš 100 mokinių. Kartu mokykloje panaikinamas tikybos dėstymas, įvedamos naujos disciplinos: SSRS istorija,  SSRS konstitucija, rusų kalba. Dalis moksleivių tapo komjaunimo organizacijos nariais.  Jau 1940 metų mitinguose komjaunuoliai reikalavo atleisti direktorių Joną Masteiką. Pedagogų tarybos posėdžiuose ėmė dalyvauti komjaunimo atstovas B.Lopato. Kartu dauguma moksleivių laikėsi patriotinių nuostatų. Už dalyvavimą 1941 metų vasario 16 dienos renginiuose elgesio pažymys buvo sumažintas 30 mokinių. Jau 1941 metais naujoji valdžia ėmė vykdyti klasinę politiką. Tų metų kovo 18 dieną įvedamas mokestis už mokslą taip vadinamiems „ne darbo elemento vaikams“. Jie turėjo mokėti už mokslą. Prekybos mokykloje už mokslą turėjo mokėti 26 moksleiviai. Birželio 13 dieną baigėsi mokslo metai. Panevėžio prekybos  mokyklą baigė pirmoji laida. Mokyklą baigė iš Klaipėdos atvykę moksleiviai. 1941 metais naujos valdžios vykdoma represinė politika palietė   ir Panevėžio prekybos mokyklos moksleivius. Birželio mėnesį suimta Juzė Lupeikytė. Taip pat suimta ir dar keletas moksleivių. Jie kartu su tėvais ištremiami į Tolimuosius TSRS rajonus.

1941 metų birželį į Panevėžį įžengė okupacinė nacistinės Vokietijos  kariuomenė. 1941 metais stojamieji egzaminai vyko rugpjūčio 21 dieną. Į pirmą klasę priimti 99 moksleiviai.  Naujus mokslo metus mokykla pradėjo Kranto gatvėje, buvusios lenkų gimnazijos patalpose. Šiose patalpose prekybos mokykla dirbo jau ilgesnį laiką. Anksčiau moksleiviai buvo perkėlinėjami  iš vienos patalpos į kitą. Pamažu įvedamas mokestis už mokslą. 1941 metais daliai moksleivių skiriamos stipendijos. Didžiausia stipendija buvo 20 reichmarkių, ,  mažiausia  10 reichsmarkių. Dalis moksleivių atleidžiama nuo mokesčio už mokslą. 1942 metų sausio 1 dieną Vladas  Klusis atleidžiamas iš prekybos mokyklos direktoriaus  pareigų. Liko dirbti mokykloje vyr.mokytojo pareigoms. Nauju prekybos mokyklos direktoriumi tapo Juozas Rakšnys. Jis gimęs 1902 metais rugsėjo 24 dieną,1939 metais baigė Šiaulių prekybos institutą. Mokykloje vokiečių okupacijos metais jaučiamas vadovėlių trūkumas. Mokiniai daugiausiai mokėsi iš užrašų. Gerai besimokantys gaudavo darbininko kortelę pagal kurią galėjo įsigyti produktų. Mokykloje vokiečių valdžios atstovai aktyviai kvietė į Reicho Darbo tarnybą. Į ją išvyko Mikalkėnas Kostas – trečios klasės mokinys. 1942 metais mokslo metai pasibaigė birželio 13 dieną. Šiais metais baigė mokyklą moksleiviai įstoję 1939 metų rugpjūčio mėnesį. Baigimo pažymėjimai išduodami spalio mėnesį. Iš didelės grupės įstojusių 1939 metais  mokyklą baigė apie 50 moksleivių. Dalis baigusių stojo į 1941 –1942 metais įsteigtą buhalterinį skyrių, kuris vėliau buvo pavadintas aukštesniąja prekybos mokykla. Į buhalterinį skyrių įstojo 35 mokiniai. Į šį skyrių stojo ir dalis baigusių kelias gimnazijos klases ir amatų mokyklas. Lietuvoje vokiečių okupacijos metais buvo 5 aukštesniosios prekybos mokyklos ir 2 trimetės prekybos mokyklos.

1942 metais mokslo metų pradžia atidėta iki rugsėjo 21 dienos. Stipendija paskirta 120 moksleivių. Rugsėjo mėnesį sudaryta komisija malkų kirtimo prievolei atlikti. Mokiniai turėjo vykti malkų kirsti.1942 metais pamokos vykdavo dviemis pamainomis. Prieš pietus pamoka tęsdavosi 40 minučių , o po pietų 35 minutes. Pertrauka tęsdavosi 10 minučių. Kino teatrus leidžiama lankyti tik šeštadieniais ir sekmadieniais pirmus seansus. Vokiečių okupacijos metais represijos palietė ir prekybos  mokyklos moksleivius. Berniukai turėjo slapstytis nuo mobilizacijos į Vokietijos kariuomenę. Neišvengė represijų ir mergaitės. 1942 metų spalio mėnesį darbams į Vokietiją Angelė Kairytė. Ji grįžo į Panevėžį tik 1945 metais.

1943 metais savo veiklą pradėjo ir privatinė buhalterinė klasė. Čia mokėsi dirbantys moksleiviai. Jie mokėsi net kitose patalpose negu kiti prekybos mokyklos moksleiviai. 1943 metais prekybos mokyklos moksleiviai egzaminus laikė birželio 12 dieną. Egzaminus išlaikė 30 moksleivių, o eksternu 10 moksleivių.

1943 metais stojamieji egzaminai vyko rugpjūčio 25 – 26 dieną. Mokslo metai prasidėjo rugsėjo 16 dieną. Kai kurie pakeitimai daromi mokinių taisyklėse. Atsižvelgiant į karo metų sąlygas pamokos trumpinamos iki 35 minučių, o pertrauka 10 minučių. Mokiniai gatvėse galėjo vaikščioti iki 19 valandos.1943 metais vėl iškilo patalpų problema. Mokyklos patalpose įsikūrė vokiečių karo ligoninė. Prekybos mokykla iškeliama į pradžios mokyklos patalpas Danutės gatvėje. Vėliau mokykla išskirstyta į kelias skirtingas  patalpas. Mokykloje aktyviai reiškėsi Lietuvos armijos karininkai J.Kupstas ir P.Petruliūnas. Jie ypač stengėsi auklėti jaunimą patriotine dvasia. 1944 metų vasario mėnesį buvo organizuojama P.Plechavičiaus armija. Jos kariai turėjo būti Lietuvos armijos branduolys. Šios armijos kariai turėjo sutrukdyti sovietinei armijai vėl okupuoti Lietuvą. 1944 metais iš prekybos mokyklos į  Vietinę Rinktinę įstojo nemažai moksleivių. Penkiolikai moksleivių, išėjusių į šią armiją, buvo įteikti mokyklos baigimo pažymėjimai.

1944 metais vėl iškilo patalpų  problema. 1944 metų pavasarį daug moksleivių buvo paleisti atostogų ir keliami į aukštesnę klasę. Dalis tęsė mokslą iki birželio mėnesio.

Panevėžio prekybos mokykla garsėjo savo kultūriniu gyvenimu. Ypač buvo populiarus choras vadovaujamas Vlado Paulausko, populiarus šokių būrelis. Jo vadovė buvo Jadvyga Raslavičienė. Nemažai moksleivių dalyvavo literatų būrelio veikloje, kuriam vadovavo  Feliksas Švelnys. Dramos būrelis jau 1942 metais pastatė eilę vaidinimų. Ypač mėgiama buvo S.Puškino „Čigonai’’.

Aktyviai moksleiviai dalyvavo ir sportinėje veikloje. Mokykloje populiarūs buvo krepšinis, tinklinis, lengvoji atletika. Sportinėje veikloje ypač aktyviai dalyvavo prekybos mokyklos berniukai.

1944 metais liepos mėnesį į Panevėžį vėl sugrįžo okupacinė raudonoji armija. Nauja valdžia vėl  ėmė  daryti įvairias reformas. Jie palietė ir prekybos mokyklą. Juozas Rakšnys dar laikinai paskirtas eiti prekybos mokyklos direktoriaus pareigas. Šias pareigas jis ėjo iki 1945 metų sausio 1 dienos. Dalis mokytojų pasitraukė iš pareigų. Eilė moksleivių taip pat paliko mokyklą. Prie Panevėžio prekybos mokyklos prijungiamas suaugusių institutas. Panevėžio prekybos mokykla 1944 metų pabaigoje pavadinama vidurine ekonomine mokykla  ir pradėjo naują savo istorijos laikotarpį. Ji veikė iki 1948 metų vidurio. Panevėžio prekybos mokykla suvaidino savo vaidmenį. Daug auklėtinių išsiskirstė po įvairias vietoves. Jie labai gerai atsiliepia apie dėstytojus F.Švelnį ,St.Šetkų  ir kitus.

Nuotraukos iš privačios kolekcijos

 Donatas Pilkauskas

 

Siūlome perskaityti

Panevėžio naujienos

Aukštaitijos naujienos

Komentarai

Lietuvos naujienos

Kultūros naujienos

Laisvalaikis

AINA TV

Istorijos puslapiai

Bendruomenės naujienos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Back to top button