Panevėžio šaulių rinktinės kultūrinė veikla

Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms Lietuvos šaulių sąjunga pradėjo aktyviau reikštis kultūrinėje sferoje. Vienas iš įkūrėjų Vladas Putvinskis visuomeninei veiklai skyrė daug dėmesio. Patys šauliai siekė skiepyti visuomenei pilietinį sąmoningumą, tautos vienybės idėją. Šaulių kultūrinė veikla pasireiškė chorų organizavimu, vakarinių kursų ir Liaudies universitetų steigimu. Minint Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmetį išleistuose leidiniuose kaip aktyvios kultūrinės veiklos pavyzdys minimas Panevėžyje įsteigtas Liaudies universitetas. Iškilmingas Liaudies universiteto atidarymas vyko 1925 m. gegužės 3 d. Atidarymo proga sveikinimo žodį tarė visuomenės veikėja, rašytoja G. Petkevičaitė-Bitė. Liaudies universitete buvo skaitomos paskaitos medicinos, gamtos, astronomijos, Lietuvos istorijos, chemijos, agronomijos temomis.

1920 m. rugsėjo 11 d. instrukcijoje kaip vienas svarbiausių kultūrinės veiklos barų minimas knygynų steigimas. Visi Lietuvos šaulių sąjungos knygynai nuo 1922 m. nemokamai gaudavo LŠS žurnalą „Trimitas“. XII rinktinės 29 būriai turėjo knygynėlius, juose buvo sukaupta 4 917 knygų.

1924 m. Panevėžio šaulių iniciatyva Smilgių gatvė Panevėžyje pavadinta Klaipėdos gatve, taip pažymint Klaipėdos sukilimo 1 metų sukaktį. 1926 m. Klaipėdos sukilimo paminėjimui Panevėžio šauliai sausio 17 d. Klaipėdos sukilimo trejų metų sukaktį paminėjo pamaldomis ir bendru su skautais paradu. Šešiems šauliams Klaipėdos sukilimo dalyviams įteikti ženklai.

Panevėžio šaulių choras buvo seniausias choras Panevėžio mieste, savo istoriją vedęs nuo 1904 m. Choro ištakomis laikytas šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios choras, šioje bažnyčioje vargonininku ilgus metus dirbo Vladas Paulauskas. 1924 m., prisijungus Panevėžio šauliams, choras tapo Panevėžio šaulių choru.

1924 m. birželio 21 d. Panevėžyje vyko pirmoji dainų šventė. Joje dalyvavo trys miesto chorai: Panevėžio gimnazijos, Mokytojų seminarijos ir Panevėžio šaulių chorai. Panevėžio šaulių chorui vadovavo dirigentas Vladas Paulauskas. Buvo sudainuota 16 dainų. Vienas iš šventės organizatorių – Vladas Paulauskas.1924 metais rugpjūčio 23-26 dienomis Kaune vykusioje dainų šventėje dalyvavo Panevėžio ir Palėvenės šaulių chorai. 1924 m. rugpjūčio 9 d. Panevėžio šaulių choras dalyvavo šventėje Rusnėje, nukentėjusiems nuo potvynio šelpti. Čia Panevėžio choro pasirodymas vietos gyventojų tarpe turėjo didelį pasisekimą. Panevėžio šauliai choristai taip pat lankėsi Palangoje, Klaipėdoje. Žinomas Panevėžio pedagogas, literatas Matas Grigonis 1927 m. sukūrė „Šaulio dainą“.

1928 m. liepos 1-2 dienomis. Kaune vykusioje antrojoje respublikinėje Dainų šventėje dalyvavo Panevėžio šaulių choras.

1929 m. birželio 23-24 dienomis Panevėžio šaulių choras dalyvavo Kaune vykusiame Lietuvos šaulių sąjungos įkūrimo dešimtmečio minėjime. 1930 m. birželio 9 d. Panevėžio Valstybinės gimnazijos kieme vyko Dainų diena, kurioje dalyvavo keturi chorai. Vienas pagrindinių šventės dalyvių buvo Panevėžio šaulių choras, vadovaujamas Vlado Paulausko. Kaip rašė to meto spauda „kad ne šauliai, suvažiavę iš plačios Panevėžio apylinkės, publikos būtų visai maža buvę.“ Tą pačią dieną vyko ir XII rinktinės įkūrimo 11-ųjų metinių minėjimas, kuriame dalyvavo ir Lietuvos šaulių sąjungos pirmininkas dailininkas A. Žmuidzinavičius. Grojant XII rinktinės šaulių orkestrui, pražygiavo paradas: 12 šaulių būrių vėliavų, šauliai pėstininkai, šauliai dviratininkai ir šauliai raitininkai.1931 m. Panevėžio šaulių choras „su dideliu pasisekimu koncertavo Tilžėje, dabar rengiasi gastroliuoti į Rygą ir Taliną“.

1934 m. gegužės 19 d. vakare buvo suorganizuota kariuomenės, savanorių, šaulių, mokyklų, miesto organizacijų ir visuomenės eisena į kapines pagerbti už Nepriklausomybę žuvusius karius. 1934 m. gegužės 21 d. minėta Panevėžio išvadavimo 15 metų jubiliejus. Iškilmės vyko Vytauto parke. Sudarytame organizaciniame komitete šaulys Vladas Paulauskas paskirtas dainų ir muzikos sekcijos pimininku. Dėl lietingo oro šventėje numatyta sporto programa neįvyko, tačiau Dainų dienoje dalyvavo Panevėžio, Ramygalos ir Smilgių šaulių chorai. 1925 m. rugpjūčio 14 d. įvyko pirmas šaulių teatro steigimo iniciatorių susirinkimas, vienas iš iniciatorių – XII Panevėžio šaulių rinktinės vadas Adolfas Klibas. 1925 m. rugpjūčio 19 d. įkurtas mėgėjų teatras, kurio tikslas – tenkinti kultūrinius miesto bendruomenės poreikius. 1925 m. rugsėjo 20 d. „prie Šaulių teatro susidariusioji dramos sekcija vaidino A. Strazdo 4 veiksmų dramą „Sugrįžo“.

Šauliai tradiciškai kiekvienais metais švęsdavo Jonines. 1926 m. „Panevėžio balsas“ aprašo, kaip Panevėžio rinktinės šauliai ruošiasi švęsti birželio 23 d.: „Programoje numatyta: kupoliavimas, deginimas laužų, vainikų plukdymas Nevėžiu, eisena su žibintuvais ir kitos naujos pramogos. Sekmadienį, 27 birželio, minint tradicinę šaulių šventę, Įgulos bažnyčioje bus pamaldos už žuvusius dėl Nepriklausomybės, o po pietų – Joninių tąsa, kur tarp kita ko atvirame ore bus pastatyta tautiniais motyvais misterija su dainomis. Girdėtis, kad toms iškilmėms rimtai ruošiasi tiek vaidilos, tiek choras.“

Panevėžio šauliai leido laikraštį ,,Mūsų šauklys‘‘ (red. P. Plevokas). Laikraštis leidžiamas 1934 metais. Didelį dėmesį skyrė Panevėžio šaulių veiklos aprašymui. Nemažai straipsnių buvo skiriama ir giminingų šauliams organizacijų veiklos nušvietimui. Panevėžio šauliai palaikė gerus santykius su Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos nariais. Tai labai atsispindėjo ir Panevėžio šaulių spaudoje. Laikraščio redakcija dirbo XII rinktinės štabo būstinėje. Laikraštis „Mūsų šauklys“ išeidavo kiekvieno mėnesio 1 ir 15 dieną, vieno numerio kaina – 30 ct., prenumerata metams – 4 lt. Panevėžio šauliai buvo vieni aktyviausių Panevėžio mieste.