Panevėžio spauda

Laikoma, kad spaudos istorija prasidėjo nuo Kristupo Kolumbo laiškų Ispanijos karaliaus iždininkui Sančesui 1493 m. Jis juose rašė apie Amerikos atradimą. Kiti tyrėjai šių laiškų nelaiko laikraščiu. Pagal vieną iš versijų vienas pirmųjų laikraščių Europoje pradėtas spausdinti Vokietijoje 1609 m. Kitas laikraštis Vokietijoje pradėjo eiti 1615 m. Anglijoje pirmas nuolatinis laikraštis ėjo nuo 1622 m., Prancūzijoje – nuo 1635 m. 1777 m. Prancūzijoje pradėjo eiti dienraštis „Journal de Paris“.

Pirmasis laikraštis, pradėtas leisti Lietuvoje, buvo 1760 m. pasirodęs ,,Kurier Litewski“ lenkų kalba. Šio laikraščio leidimui pritarė Lenkijos ir Lietuvos valstybės karalius Augustas III. Jį leido Vilniaus jėzuitų akademijos prižiūrėtojas Pranciškus Paprockis. 1849 m. balandžio 5 d. Klaipėdos spaustuvininkas F. V. Herchas išleido pirmą laikraštį lietuvių kalba „Lietuvininkų prietėlis“. Šio laikraščio redaktorius buvo Rudolfas Andrius Cipelis. 1857 m. Zenonas Ivinskis pradėjo leisti laikraštį „Aitvaras“.

Pirmieji laikraščiai Panevėžio mieste pasirodė dar carinės okupacijos laikais. 1904 m. gauta teisė leisti „Panevežskij vestnik“, 1913 m. – „Panevežskaja kapeika“. Nėra duomenų, ar šie laikraščiai pasirodė.

Pirmas žinomas laikraštis, spausdintas topografiniu būdu, Panevėžio mieste buvo ,,Naš kraj“, pradėtas leisti 1914 m. liepos 2 d. rusų kalba. Jo redaktorius buvo Urijus Kacelenbogenas, o leidėjas spaustuvės savininkas Naftalis Feigenzonas. Laikraščio redakcija buvo įsikūrusi Maskvos gatvėje (dabartinėje Panevėžio bataliono gatvėje). Lygiai po mėnesio, rugpjūčio 2 d., Panevėžyje pasirodė laikraštis ,,Panevežskij listok“. Panevėžio miestas tuo metu buvo tapęs gubernijos centru, šį perkėlus iš Kauno. Išėjo 17 šio laikraščio numerių, jis leistas iki rugpjūčio 23 dienos. Jo prenumeratos kaina metams buvo 5 rb., pusei metų – 3 rb. Vienas numeris kainavo 5 kapeikas. Šiame laikraštyje daug vietos buvo skiriama karo veiksmų Pirmojo pasaulinio karo fronte aprašymui.

1919 m. Panevėžį okupavo Raudonosios armijos daliniai. Okupacinė valdžia stengėsi propaguoti savo idėjas, todėl pradėtas leisti laikraštis ,,Izvestijos“ rusų kalba. Jis ėjo net 2 tūkst. egzempliorių tiražu. Apie 500–600 egzempliorių buvo išdalijama Raudonosios armijos kariams. Buvo rašoma, kad tai Panevėžio rajono tarybos žinios. Jo redaktoriumi dirbo Faivušas Abramavičius, redakcija buvo Stoties gatvėje, Sveikatos ir socialinio aprūpinimo komisariato patalpose. Panevėžio kraštą išvadavus, šio laikraščio leidimas nutrūko.

1922 m. kovą–rugpjūtį leistas žurnalas ,,Meilės keliais“ lietuvių kalba. Jame propaguotos žinomo rusų rašytojo Aleksejaus Tolstojaus idėjos. Leidinio viršelyje, kurį puošė žinomo skulptoriaus Juozo Zikaro piešinys, buvo nurodyta jo paskirtis: „Laikraštis dvasinei kultūrai kelti“. Pagal apimtį ir periodiškumą leidinys buvo panašus į žurnalą. Iš viso išėjo keturi numeriai. „Meilės keliais“ leido mokytojas Balys Dūda, redagavo Liaudies universiteto studentas Pranas Vikonis. Leidinį rėmė iškiliausi Panevėžio krašto inteligentai: pavyzdžiui, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė paaukojo jam 52 auksinus.

1924 m. vasario 16 d. Panevėžio mieste pradėtas leisti laikraštis „Panevėžio balsas“. Jo redaktoriumi dirbo Konstantinas Jasiukaitis. Iš pradžių skelbta, kad tai nepriklausomas leidinys, vėliau jį leidžiant daugiau laikytasi krikščionių demokratų partijos linijos. Didelę įtaką jam turėjo Katalikų bažnyčia. 1935 m. jis pervadintas ir tapo „Panevėžio garsu“.

1924–1928 m. Panevėžyje ėjo skautų leidinys ,,Skautų žodis“. Jį redagavo Panevėžio gimnazijos gimnazistas Paulius Šležas, vėliau tapęs žinomu istoriku. Su Adolfu Šapoka 1936 m. jis išleido Lietuvos istoriją.

1926 m. sausį Panevėžyje išėjo pirmas žurnalo „Matininkas“ numeris. Jo redaktorius buvo Stanislovas Redigeris. Antras žurnalo numeris išėjo Kaune.

1926 m. Panevėžio mieste specialiai rinkimams išleistas laikraštis ,,Rinkimų verpetai“, kurio redaktorius buvo Vincas Karvelis. Pirmas numeris išėjo balandžio 4 d., antras – balandžio 25 d., trečias – gegužės 7 d.

1926 m. rugpjūčio 4 d. pasirodė laikraštis „Verpetai“. Jo redakcija buvo įsikūrusi Laisvės aikštės 32-ame name. Redaktoriaus Vinco Karvelio leistas laikraštis nuo septinto numerio leistas Kaune.

1926–1929 m. savo leidinį ,,Senolių takais“ turėjo ir Lietuvos karaliaus Mindaugo 4-asis pėstininkų pulkas. Keturiuose išėjusiuose leidinio numeriuose plačiai aprašytos nepriklausomybės kovos 1919–1920 m.

1926 m. Panevėžio mieste leistas tautinės pakraipos laikraštis ,,Kraštas“. Jo redaktorius buvo žinomas rašytojas Konstantinas Jasiukaitis. Redakcija buvo įsikūrusi Laisvės aikštėje 1.

1930–1933 m. Panevėžio mieste leistas laikraštis „Mūsų kraštas“. Jo redaktorius buvo Povilas Daukas, vėliau jį šiame poste pakeitė mokytojas Juozas Kuodys. Šiame laikraštyje ypač plačiai buvo nušviečiami įvykiai Panevėžio krašte ir mieste. Nuo 1934 m. jis pradėtas leisti Šiauliuose, o vėliau Kaune.

1933 m. Panevėžyje išėjo du tautinės pakraipos (nors teigta, kad nepartinis) laikraščio ,,Aukštaitis“ numeriai. Jo redaktorius buvo Pr. Morkvėnas, redakcija buvo įsikūrusi Respublikos g. 55. 1934 m. panašios idėjos propaguotos ,,Aukštaičių balse“.

1933 m. vasarį pasirodė keli populiaraus satyrinio humoro žurnalo „Vėžys“ numeriai. Jo redaktorius buvo Jurgis Vėžys, redakcija įsikūrė Vyskupo Valančiaus g. 10.

Panevėžio šaulių XII rinktinė 1934 m. leido laikraštį „Mūsų šauklys“ (redaktorius P. Plevokas). Jame daug dėmesio skirta Panevėžio šaulių, giminingų šauliams organizacijų veiklai. Panevėžio šauliai palaikė gerus santykius su Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos nariais. Tai atsispindėjo ir Panevėžio šaulių spaudoje. Laikraščio redakcija dirbo XII rinktinės štabo būstinėje. Laikraštis „Mūsų šauklys“ išeidavo kiekvieno mėnesio 1 ir 15 dieną, vienas numeris kainavo 30 ct., prenumerata metams – 4 lt.

Panevėžio karaimai leido žurnalą „Onarmach“. 1934, 1938 ir 1939 m. iš viso išėjo 3 numeriai. Redaktorius Michailas Tinfovičius.

1936 m. balandžio 24 d. pasirodė literatūrinis žurnalas „Pirmoji tribūna“, leistas Andriaus Makūno. Redakcija veikė Laisvės aikštės pirmame name.

Panevėžyje išėjo ir penki žydų spaudos leidiniai.

Lietuvos pogrindinės komunistų partijos keli leidiniai išėjo Panevėžy. Laikraščio „Komjaunuolis“ išėjo 3 numeriai, profsajungų leidinio išėjo „Kova“ išėjo vienas numeris. Po vieną numerį išėjo „Gegužės pirmoji“ ir „Pašvaistė“.

Buvo ir Panevėžio šaulių XII rinktinė 1934 m. leido laikraštį „Mūsų šauklys“ (redaktorius P. Plevokas). Jame daug dėmesio skirta Panevėžio šaulių, giminingų šauliams organizacijų veiklai. Panevėžio šauliai palaikė gerus santykius su Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos nariais. Tai atsispindėjo ir Panevėžio šaulių spaudoje. Laikraščio redakcija dirbo XII rinktinės štabo būstinėje. Laikraštis „Mūsų šauklys“ išeidavo kiekvieno mėnesio 1 ir 15 dieną, vienas numeris kainavo 30 ct., prenumerata metams – 4 lt.

Atgimimo laikais 1988 m. leistas „Sajūdžio žodis“, tais pačiais metais vietoj jo išėjo „Laisvas laikraštis“

1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m. liepos 4 d. „Panevėžio tiesa“ pavadinta „Panevėžio balsu“, kuris leidžiamas iki šių dienų.

1991–1992 m. ėjusi „Panevėžio savaitė“ 1992 m. susijungė su „Aukštaitijos rytu“ ir pradėtas leisti ir dabar gyvuojantis „Panevėžio rytas“.

Nuo 1994 m. panevėžiečiai skaito laikraštį „Sekundė“, nuo 1990 m. su pertraukomis eina žurnalas „Senvagė“.