Panevėžio taksi bendrovės ir jų vadovas kaltinami išvengę apie 230 tūkst.eurų mokesčių

Panevėžio apygardos prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas dėl finansinio pobūdžio nusikalstamų veikų teikiant taksi paslaugas. Kaltinimai pateikti keturioms taksi ir pavežėjimo paslaugas Panevėžyje teikiančioms bendrovėms, jų vadovui bei dviems buhalterėms. Vienas asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą.

Ikiteisminį tyrimą šioje didelės apimties baudžiamojoje byloje (ją sudaro 21 tomas) atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, o tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Kęstutis Greiciūnas.

Panevėžio AVPK pareigūnai, kovai su šešėliu pasirinkę vieną iš prioritetinių krypčių – keleivių pavėžėjimo paslaugas teikiančių įmonių veiklą, atliko Panevėžio mieste veikiančių įmonių analizę. Tyrimo tikslas buvo nustatyti, ar tokios įmonės neslepia pajamų ir sąžiningai sumoka mokesčius.

Į Panevėžio kriminalistų akiratį pateko keturios taksi paslaugas Panevėžyje teikiančios uždarosios akcinės bendrovės, visų jų oficialus arba faktinis vadovas G. Z. bei bendrovių apskaitą tvarkiusios buhalterės L. M. ir A. S. Tyrimo objektu tapo 2016-2018 metais vykdyta minėtų 4 bendrovių bei G. Z., dar dirbančio ir pagal individualios veiklos pažymą, ūkinė-finansinė veikla.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad panevėžietis verslininkas įsteigė kelias taksi paslaugas teikiančias įmones labai panašiais pavadinimais. Telefono numeris bet kurios iš šių bendrovių taksi iškvietimui viešoje erdvėje buvo skelbiamas vienas, taksi dispečerės, kurios buvo įdarbintos vienoje iš įmonių, aptarnavo visus penkis juridinius asmenis. Įtariama, kad įsteigus kelias įmones, buvo siekiama vieno tikslo – buhalterinėje apskaitoje parodyti mažesnes nei realybėje apyvartas, kad bendrovės netaptų PVM mokėtoju. Minėtų taksi bendrovių gaunamos pajamos galimai buvo paskirstomos taip, kad neviršytų 45 tūkst. eurų per metus, nes nuo šios sumos jau būtų privaloma mokėti PVM.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, iš vairuotojų galimai buvo reikalaujama paėmus iš klientų grynuosius pinigus neišduoti kvitų, o atsiskaitant su vadovu G. Z. nurodoma, kokios įmonės vardu ir kokiai sumai jie turi fiktyviai surašyti kvitus. Tokiu būdu ne visos taksi vairuotojų suneštos įplaukos, mokestis už radijo stotelių nuomą ir kitos pajamos būdavo įtraukiamos į bendrovių apskaitą. Manoma, kad naudojantis tokia nusikalstama schema oficiali bendrovių buhalterinė apskaita buvo klastojama ir sumokami labai maži mokesčiai.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad dalis algos darbuotojams buvo mokama neapskaitant jos įmonių buhalterinėje apskaitoje (t. y. „vokeliuose“), tokiu būdu nesumokant visų privalomų mokesčių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui. „Sodra“ šioje byloje dėl nesumokėtų mokesčių pareiškė 36 tūkst. 607 eurų civilinį ieškinį.

G. Z. bei abi buhalterės kaltinami apgaulingu apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimu veikiant bendrininkų grupėje. Savo kaltės jie nepripažįsta. Per kratą G. Z. namuose buvo rasta ir paimta ne tik daugiau nei 40 tūkst. eurų grynaisiais, bet ir neteisėtai laikomi 15-a vienetų 9 mm „Makarov“ šovinių. Todėl panevėžiečiui pareikšti kaltinimai ir dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis.

Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro K. Greiciūno, iš viso šioje baudžiamojoje byloje pareikšti įtarimai dėl 12-kos nusikalstamų veikų padarymo: dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, dėl neteisingų duomenų apie pajamas ir pelną pateikimo bei mokesčių nesumokėjimo, dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis.

Prokuroro teigimu, tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad apgaulingai tvarkant juridinių asmenų buhalterinę apskaitą, slepiant gaunamas pajamas, į valstybės biudžetą nesumokėta 229 tūkst. 371 euras mokesčių.

Užtikrinant byloje pareikštus civilinius ieškinius, buvo laikinai apribota įtariamųjų nuosavybės teisė į jiems priklausantį turtą, kurio vertė daugiau nei 200 tūkst. eurų.

Baudžiamasis kodeksas už aplaidų apskaitos tvarkymą numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki 2 metų; už apgaulingą apskaitos tvarkymą – baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki 4 metų; už neteisėtą disponavimą šaudmenimis – areštą arba laisvės atėmimą iki 5 metų; už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą, viršijantį 750 MGL, pateikimą – laivės atėmimą iki 8 metų.

Byla perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus informacija


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: