Panevėžio mieste veikė berniukų ir mergaičių amatų mokyklos.
1927 metais gegužės 27 dieną Lietuvaičių švietimo draugijos pirmininkė Eleonora Porvanieckaitė kreipėsi į švietimo ministrą dėl leidimo atidaryti Panevėžyje privačią amatų ruošos mokyklą Aldonos gatvėje. Tai buvo katalikiškos krypties mokykla. Rugpjūčio 31 dieną toks leidimas buvo gautas ir mokykla atidaryta rugsėjo 1 dieną. Tai buvo mergaičių amatų mokykla.
Panevėžio berniukų amatų mokykla, pradėjusi veiklą 1927 m. gegužės 4 d. Aušros kaime, vėliau išaugo į vidurinę amatų mokyklą. Iš pradžių joje buvo tik stalių skyrius. 1931 m. rudenį įsteigtas metalininkų skyrius, 1934 – statybos dailidžių skyrius, 1936 – elektrotechnikos skyrius. 1927 m. mokykloje buvo tik 14 mokinių, 1928 m. mokėsi 32, 1929 – 44, 1930 – 49, 1931 – 58, 1932 – 59, 1933 – 65, 1934 – 82, 1935 – 103, 1936 – 109, 1937 – 134 moksleiviai. Augo ir mokytojų skaičius. 1927 m. amatų mokė tik 7 mokytojai, o 1937 m. – net 22. 1937 m. mokykloje dirbo 6 administracijos darbuotojai.
Augo lėšos ir mokyklos išlaikymui. 1927 m. jos sudarė 25 909 Lt ir 22 cnt., 1928 – 46 374 Lt, 1929 – 45 114 Lt, 1930 – 80 166 Lt, 1931 – 84 411 Lt, 1932 – 77 452 Lt, 1933 – 96 838 Lt, 1934 – 148 914 Lt, 1935 – 114 953 Lt, 1936 – 190 425 Lt.
1934 m. liepos 2 d. pradėjus likviduoti Panevėžio mokytojų seminariją, Amatų mokykla perėmė visus mūrinius pastatus, ketvirtadalį medinių rūmų ir medinius sandėlius. 1935 m. sausio 24 d. mokykla perėmė iš Vidaus reikalų ministerijos buvusius Lietuvos banko rūmus, statytus dar XVIII a. pabaigoje. 1935 m. vasarą amatų mokykla perėmė dar vieną ketvirtadalį medinių rūmų. 1936 m. liepą galutinai likvidavus Panevėžio mokytojų seminariją, amatų mokykla perėmė likusius medinius pastatus. Perimti rūmai buvo pritaikyti amatų mokyklos veiklai – perdengti stogai, pastatyti nauji sandėliai.
Mokslas amatų mokykloje trukdavo 4 metus. Buvo dėstomos bendros disciplinos: tikyba, lietuvių kalba, istorija ir visuomenės mokslas, geografija, matematika, gamtos mokslas ir higiena. Taip pat piešimas, braižyba, buhalterija, amato teorija. Į mokyklą buvo priimami ne jaunesni kaip 14 metų asmenys, baigę 4 pradinės mokyklos skyrius. Jaunesni galėjo stoti gavę Švietimo ministerijos sutikimą. Stojant reikėjo pateikti prašymą direktoriui, sveikatos pažymą iš apskrities gydytojo, baigto mokslo liudijimą, gimimo metrikų ištrauką. Mokslo metai prasidėdavo rugsėjo 1 d. ir baigdavosi birželio 15 d. Mokslas buvo nemokamas. Nuo birželio 21 iki liepos 26 d. buvo atliekami vasaros praktiniai darbai dirbtuvėse ar laboratorijose. Mokslo metai buvos suskirstyti pusmečiais. Mokiniai, išėję visą kursą, mokslo metų pabaigoje laikydavo egzaminus iš bendrojo lavinimo ir specialių mokslų. Išlaikę egzaminus gaudavo pažymėjimą. Bendrabučio prie mokyklos nebuvo, mokiniai nuomojosi privačius butus maždaug už 10 Lt mėnesiui.
Stalių skyrius buvo seniausias amatų mokykloje. Ruošiami specialistai dažniau vadinti baldžiais. Mokyta baldų meno, stilių, baldų kalkuliacijos, baldų konstrukcijos, buvo supažindinama su įrankiais ir jų naudojimu, mašinomis ir jų varikliais, mokytasi dažyti, medžio technologijų ir kitų dalykų. Dėstė mokytojai, baigę mokslus Čekijoje, Italijoje ir Lietuvoje: A. Šepetys, A. Margaitis, S. Vaičekonis, A, Babeckis. Pirmoje klasėje mokiniai buvo mokomi obliuoti ir pjauti. Antroje klasėje iš minkštos medžiagos jau darydavo baldus, trečioje klasėje – baldus iš kietos medžiagos, ketvirtoje – faneruotus ir prabangius baldus.
Dailidžių ir stalių skyrius amatų mokykloje įkurtas 1934 m. Kartais stalių darbas painiojamas su dailidžių. Iš tiesų, visus medžio darbus, kuriuose naudojami klijai, atlikdavo staliai. Dailidės daug darbų atlikdavo kirviu, sujungimus darydami be klijų. Šiame skyriuje buvo mokoma ne tik dailidžių, bet ir kitų statybos darbų: mūrijimo pagrindų, stogų dengimo, langų, durų darymo ir dažymo pagrindų. Praktiniai darbai dažniausiai apimdavo langų ir durų gamybą.
1931 m. amatų mokykloje buvo įsteigtas metalininkų skyrius, kurį planuota įsteigti dar 1930 m. Jam vadovavo technikas Kazys Simonavičius. Mokiniai buvo mokomi apdirbti šaltą ir karštą metalą rankomis ir mašinomis. Mokymas buvo teorinis ir praktinis. Gaminti įvairūs apkaustymai, spaustuvai, kampainiai. Vykdyti gamybininkų užsakymai.
Paskutinis amatų mokykloje 1936 m. įsteigtas elektrotechnikos skyrius. Jam vadovavo Juozas Barisas. Šiame skyriuje buvo ruošiami elektrotechnikai ir elektroamatininkai- mechanikai. Pirmoje klasėje buvo mokoma tik metalininkų darbų, trečioje ir ketvirtoje klasėje –elektrotechnikos, instaliacijos, apie elektros mašinas, elektros matavimų, elektrochemijos, supažindinama su radiotechnika, perkūnsargiais, silpnų srovių įrenginiais ir kt. Be privalomųjų darbų, buvo supažindinama su kinotechnika, šviesogarsiniais įrenginiais. Čia buvo ruošiami labai svarbūs specialistai Lietuvos elektrifikacijai.
1940 m. prasidėjus sovietinei okupacijai, daug pasikeitimų įvyko ir Panevėžio valstybinėje vidurinėje amatų mokykloje.
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas
