Panevėžio verslininkų sąjunga 1920 – 1940 metais

Panevėžio verslininkų organizatoriai buvo pirkliai. 1922 metais įsteigta Prano Vanago ir kunigo Jono Karbausko verslininkų sąjunga ,,Birža“. Iš pradžių jai priklausė 25 asmenys. Jų skaičius vėliau išaugo iki 70. Jie Panevėžyje turėjo urmo sandėlį.

1931 metais Kaune įsikūrė Lietuvos pramonininkų ir amatininkų sąjunga. Įsikūrus šiai sąjungai „Biržos“ nariai įsijungė į šios sąjungos sudėtį ir sudarė Panevėžio skyrių. 1933 metais Panevėžio skyrius jau turėjo 200 narių ir buvo susiskirstęs į 5 sekcijas. Sekcijos buvo jaunųjų prekybininkų, stalių, siuvėjų, šaltkalvių, elektromonterių.

1933 metais buvo atidaryta Panevėžio verslininkų agentūra, kuri rūpinosi judamojo ir nejudamojo turto registracija. Buvo bandoma įkurti žinomų Lietuvos firmų atstovybes Panevėžyje. Skyrius turėjo buvusio Lietuvos bankos skyriaus patalpas. Skyrius išlaikė klubą, kuriame buvo skaitykla, biliardo stalas. Nariams buvo teikiamos nemokamos konsultacijos. Skyriaus dėka augo lietuvių verslininkų skaičius.

Seniau didžioji verslo dalis priklausė žydų tautybės asmenims. 1933 metais žydų pramonės ir prekybos verslininkų buvo 430, o lietuvių 278. Apskrityje žydų verslininkų buvo 559, o lietuvių 344. Palyginus su ankstesniais laikais lietuvių verslininkų išaugo 50%. 1933 metais verslininkų Panevėžio skyriui vadovavo Pranas Vanagas, o valdyboje buvo J. Kaminskas, J. Keršulis, Jonuška ir A. Prilis. Panevėžyje prekybos įmonę turėjo žinomas dailininkas J. Kaminskas. Jo buvo valdoma rankdarbių parduotuvė ,,Juosta“. Ji buvo adresu Respublikos gatvėje Nr.32. J. Kaminskas buvo studijavęs Italijoje ir Prancūzijoje. Panevėžyje buvo ir žinomo Šiaulių saldainių fabriko ,,Rūta“ parduotuvė. Čia taip pat buvo prekiaujama miltais, cukrumi, vynu ir kt. prekėmis. Parduotuvės vedėju dirbo A. Prilis.

1935 metais sausio 14 dieną vykusiame susirinkime į verslininkų valdybą išrinkti P. Vanagas, J. Kaminskas, Turčinskas, Snarskis ir Betkauskas. 1935 metais sausio 30 dieną įvyko Panevėžio verslininkų sąjungoje pramoninkų sekcijos steigiamasis susirinkimas. Pirmininku išrinktas lentpjūvės savininkas Sabaliauskas, vicepirmininku Zanevičius, o sekretoriumi chemikas V. Morkūnas.

Žymiausias lietuvių prekybininkas buvo Pranas Vanagas. Jis parduotuvę turėjo nuo 1910 metų. Pranas Vanagas 1930 metais šventė savo veiklos 20 metų jubiliejų. Jo vyno ir gastronomijos  parduotuvė keisdavo adresą. Iš pradžių veikė adresu Puzino gatvė Nr.12. Ji buvo ir adresu Vasario 16 gatvė Nr.3. Jis pardavinėjo Karazijos įmonės vynus iš Anykščių krašto, mineralinį vandenį iš Birštono „Birutė“, Klaipėdos alaus daryklos alų, šampaną, likerį ir ivairius vynus iš plataus pasaulio. Taip pat šioje parduotuvėje galima buvo įsigyti saldainių, šokolado. 1937 metais jis sumokėjo daugiausiai mokesčių iš Panevėžio prekybininkų lietuvių – net 17 tūkst. litų.

1939 metais rugsėjo mėnesį verslininkų valdybai išrinktas vadovauti J. Kaminskas. Pranas Vanagas buvo aktyvus ir miesto bendruomenės narys. 1934 metais jis buvo išrinktas į Panevėžio miesto tarybą. Jis buvo paskirtas Panevėžio miesto rinkimų komisijos nariu. 1939 metais balandžio mėnesį kartu su ūkio banko direktoriumi Činiku įsigijo kino teatrą ,,Forum“ . Tą kino teatrą jie pervadino  ,,Garsas“ ir sėkmingai vystė savo verslą. Užėjus sovietams jo gyvenamas namas adresu Puzino g. 16 buvo nacionalizuotas. Nacionalizuota ir jo parduotuvė. Neteko jie ir kino teatro. Sovietiniais laikais Pranas Vanagas neišvengė tremties. Nepatvirtintais duomenimis jo vienas vaikas žuvo tremtyje. Pats Pranas Vanagas grįžo į Lietuvą. Į Panevėžį jis nebegrįžo. Pranas Vanagas buvo vienas žymiausių Panevėžio prekybininkų.

Panevėžio verslininkų sąjunga suvaidino nemažą vaidmenį lietuviškojo verslo kūrime.

Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas

Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių