Panevėžyje pradėta diskusija apie Lietuvos kultūros politikos ateitį

Minint Lietuvos kultūros kongreso šimtmetį, Panevėžyje, kūrybiškumo centre „Pragiedruliai“, surengtas pirmasis kūrybinis seminaras-diskusija, skirtas šalies kultūros politikos ateities klausimams aptarti. Renginyje dalyvavo kultūros, švietimo ir politikos atstovai iš įvairių Lietuvos regionų.

„Šiandien Panevėžyje – mieste, kur kūrybiškumas visada buvo svarbi tapatybės dalis, pradedame ypatingą diskusiją – svarstymus apie kultūros politikos ateitį. Lietuvos kultūros kongreso šimtmetis – tai ne tik svarbi sukaktis, bet ir puiki proga kalbėtis apie tai, kokios kultūros mums reikia šiandien ir kokią norime matyti ateityje. Džiaugiuosi, kad Panevėžys – miestas, kuriame kūrybiškumas visada buvo svarbi mūsų tapatybės dalis – yra pirmasis, prisidėjęs prie šios reikšmingos nacionalinės iniciatyvos“, – sakė Panevėžio miesto savivaldybės merė Loreta Masiliūnienė.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto profesorės, vienos iš Lietuvos kultūros kongreso šimtmečio iniciatyvos organizatorių, Giedrės Kvieskienės, pagrindiniai šių metų renginių ciklo tikslai – analizuoti esamą kultūros politikos būklę, įvardyti jos tobulinimo kryptis ir stiprinti regioninės kultūros politiką.

„Kultūra turi gebėti reaguoti į šiuolaikinius iššūkius, būti gyva kiekvienoje bendruomenėje – ne tik sostinėje. Todėl labai svarbu pradėti šį pokalbį būtent regionuose, kuriuose kultūros gyvybingumas yra tiesiogiai susijęs su švietimo kokybe ir bendruomenės iniciatyvumu“, – teigė profesorė G. Kvieskienė.

Diskusijoje pranešimus skaitė Lietuvos kultūros kongreso direktorius Virginijus Šmigelskas („Lietuvos kultūros kongreso 100-metis“), prof. habil. dr. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė („Lietuvos kultūros politika: retrospektyvinis žvilgsnis į Panevėžio kraštą“), prof. habil. dr. Vilija Targamadzė („Regionų kultūros ir švietimo laukas“) ir filosofas, rašytojas dr. Arvydas Juozaitis („Kultūros kanonas – būtinybė“).

Renginio metu buvo nagrinėjamos kultūros politikos raidos tendencijos, regioninės kultūros aktualijos, švietimo vaidmuo stiprinant kultūrą bei būtinybė išgryninti kultūrinį kanoną kaip vertybinį pamatą. Ekspertai ir politikos formuotojai diskutavo apie regioninės kultūros reikšmę, siūlė teisėkūros iniciatyvas, dalijosi įžvalgomis apie bendradarbiavimo modelių tobulinimą bei kultūros strateginius prioritetus nacionaliniu mastu.

Lietuvos kultūros kongresas turi gilias tradicijas – pirmasis suvažiavimas įvyko 1925 m. Kaune, o vienas reikšmingiausių – 1990 m. Vilniuje – padėjo pagrindus nepriklausomos Lietuvos kultūros politikai. Tęsiant šią tradiciją, 2024 m. birželio 12 d. vykusioje konferencijoje „Politinė kultūra ir Kultūros kongresų pamokos“ buvo nuspręsta 2025 m. birželio 27–28 d. Vilniuje ir Kaune surengti šimtmečio suvažiavimą.

Komunikacijos skyrius