Panevėžyje startavo renginių ciklas “Konstitucijos šimtmetis: karštos problemos”

Renginių ciklas “Konstitucijos šimtmetis: karštos problemos”, skirtas LR Konstitucijos 100-čiui ir 30-čiui paminėti pirmadienį vyko Panevėžyje, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje.

Tai pirmas ciklo renginys vykęs Panevėžyje. Karštai apie Konstitucijos imperatyvus, abiejų LR Konstitucijų paraleles, švietimo problematiką buvo kalbama su Kovo 11-osios Akto signatarais, LR Konstitucijos rengimo darbo grupės nariais prof. Egidijumi Jarašiūnu, Kovo 11-osios akto signataru Vyteniu Povilu Andriukaičiu ir Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyr. specialiste Vilma Bartašiene.

Ir Lietuvoje, ir kitose Europos valstybėse matome visuomeninius procesus, judėjimus, kurie pasižymi dideliu susipriešinimu ir gyventojų susiskaldymu. Tačiau jie visi yra susiję su konstitucines žmogaus teises ginančios demokratijos klausimais.

Matant tokią situaciją, buvusiam Europos Komisijos nariui, sveikatos apsaugos ministrui, Kovo 11-osios akto signatarui Vyteniui Povilui Andriukaičiui kilo mintis surengti renginių ciklą „Konstitucijos 100-metis: karštos problemos“, kuriame iš esmės būtų nagrinėjami Konstitucijoje įtvirtinti principai ir kur dar turime pasistengti, jei norime juos pradėti realiai įgyvendinti.

„Lietuva yra parlamentinė demokratinė respublika, tačiau ir čia matome, jog dalis žmonių palaiko asmenis, kurie grubiausiu būdu gali pažeidinėti visas žmogaus teises, griauti Konstituciją bei demokratijos pagrindus. Šiandien daugelyje valstybių išrenkami asmenys, kurie išsako žmogaus teises niekinančias pozicijas – Vladimiras Putinas yra tik vienas iš jų“, – pastebėjimais dalinasi V. Andriukaitis.

Panašūs procesai, tik mažesniu mastu, vyksta ir Lietuvoje. Turime ilgalaikį susipriešinimą dėl to, kad tautinių mažumų teisės niekaip negali būti įtvirtintos įstatymu. Ne ką mažesnės aistros virė ir dėl pavardžių rašymo, įtraukiant tris raides „q“, „w“ bei „x“, tačiau priėmus politinį sprendimą Seime, praėjus keletui dienų visi apie tai pamiršo, o Lietuva ir lietuvių kalba tebegyvuoja.

V.Andriukaičio teigimu, probleminiais išlieka ir reprodukcinės sveikatos, dirbtinio apvaisinimo klausimai – dešimtys tūkstančių Lietuvos šeimų laukia sprendimų dėl dirbtinio apvaisinimo, tačiau į priekį pajudėti negalime, nes tam prieštarauja maža dalis žmonių. Panaši situacija, pasak jo, supa ir partnerystės įstatymą, o Konstitucija sako, jog dauguma negali ignoruoti mažumos, nes tokiu atveju dauguma tampa nedemokratine.

„Taip pat šiandien daug diskutuojame apie savivaldą, merus, bet visiškai nekreipiame dėmesio į konstitucinį vietos savivaldos vaidmenį, kuris yra labai susiaurintas. Savivaldybių savarankiškumo, demokratiškumo lygis Lietuvoje yra labai menkas, turime labai mažai demokratinių renkamų darbo vietų.

Mes privalome apie tai kalbėti. Minime 1922-ųjų Konstitucijos 100-metį, 1992-ųjų Konstitucijos 30-metį, bet prezidentas Antanas Smetona šiandien vertinamas taip pat, kaip ir prezidentas Kazys Grinius – demokratinė visuomenė ir šiandien toleruoja žmogų, įvykdžiusį konstitucinį perversmą ir sutrikdžiusį demokratinę Lietuvos raidą“, – sako V. Andriukaitis.