Panevėžys 1960 m.

1960 m. Panevėžys buvo vienas didesnių sovietinės Lietuvos miestų. Mieste autobusai važinėjo keliais maršrutais: pirmas veždavo nuo Geležinkelio stoties iki kolūkio „Vienybė“, antras – nuo Pajuosčio į Linų fabriką, trečias – iš Piniavos iki Veterinarijos ligoninės, ketvirtas – nuo Metereologijos stoties iki hidromelioracijos technikumo, ir penktas – nuo Duonos kombinato iki Linų fabriko.

Panevėžio pirma vidurinė mokykla buvo Respublikos gatvėje. Ji veikė dar 1884 m. atidarytos buvusios realinės mokyklos patalpose. Antra vidurinė Gogolio gatvėje – tai respublikos laikais veikusi  mergaičių gimnazija. Trečia vidurinė veikė Elektros g. 9. Šiose patalpose respublikos laikais veikė 1928 m. atidaryta Panevėžio žydų gimnazija, kuriai pastatą projektavo statybos inžinierius Pinchusas Sabolis.  Ketvirta vidurinė veikė Liepų alėjoje 2. Šios mokyklos pastatas pradėtas statyti 1939 m., o mokykla pradėjo veikti 1940 m. Pastatą projektavo tuometinis Panevėžio miesto inžinierius Antanas Gargasas.  Iš pradžių joje buvo įkeltos antra ir septinta pradinės mokyklos. Ji projektuota kaip pradinė mokykla. Penkta vidurinė veikė Danutės gatvėje, pastate, statytame 1938 m. pagal miesto inžinieriaus Antano Gargaso projektą. 1938 m. čia įsikūrė pirma pradinė mokykla.

Mieste veikė ir specializuotos mokyklos. Vaikų sporto mokykla veikė Elektros g. 1, patalpose, kuriose anksčiau buvo Panevėžio miesto elektrinė. Traukdamiesi vokiečiai šį pastatą labai apgadino. Panevėžio miesto valdžia ketino jį nugriauti, tačiau sporto entuziastui Vilhelmui  Variakojui pavyko šį pastatą išsaugoti ir po remonto čia pradėjo veikti sporto mokykla, kurioje ugdėsi daug garsių sportininkų. Muzikos technikumas veikė Sodų g. 10, patalpose, seniau priklausiusiose vienuolynui. Sovietinė valdžia vienuolyno patalpas nacionalizavo ir išvarė vienuoles. Panevėžio hidromelioracijos technikumas veikė Pilėnų gatvėje. Klaipėdos g. 3 buvo Žemės ūkio mechanizacijos ir amatų mokykla Nr. 2. Medicinos mokykla veikė Gegužės 9-osios g. 3. Seniau šis pastatas priklausė žinomam panevėžiečiui Stanislovui Renigeriui. Sodų g. 5 buvo vairuotojų mokykla.

Panevėžio dramos teatras, garsinęs miestą visoje Lietuvoje, buvo įsikūręs Respublikos g. 77, patalpose, kurios iki karo priklausė XII Panevėžio šaulių rinktinei. Sovietinė valdžia jas atėmė iš šaulių.

Mieste veikė du kino teatrai. Kino teatras „Garsas“ dar nuo 1928 m. filmus rodė Respublikos gatvėje. „Garsu“ jis pavadintas tik 1939 m. Kino teatras „Menas“ savo veiklą  pradėjo dar XX a. 3  dešimtmetyje  tik kitu pavadinimu. Nuo 1939 m. jis persikėlė į naujai suremontuotą pastatą, kuriame tebeveikė ir 1960 m.

Knygų įsigyti panevėžiečiai galėjo viename iš dviejų mieste veikusių knygynų. Vienas dirbo Respublikos g. 21, nacionalizuotame Juozo Masiulio knygyno pastate, kurio istorija prasidėjo dar 1905 metais.  Kitas knygynas veikė Lenino aikštėje 14. Respublikos gatvėje 37 numeriu pažymėtame name buvo Kultūros namai. Respublikos laikais čia veikė kino teatras „Pasaulis“. Vėliau šį pastatą nupirko vyskupija, bet sovietinė valdžia jį atėmė.

Panevėžyje, Respublikos g. 36 veikė viešbutis „Rambynas“, name, atimtame iš  buvusio savininko Rapolo Žitkaus. Savininkas R. Žitkus mirė 1940 m., tad namas atimtas iš jo paveldėtojų.

Restoranas „Palanga“ buvo Lenino aikštėje 1, buvusiame garsaus mecenato Michaelio Rosako name. Pastatas atimtas iš jo testamento vykdytojų.

Valstybinis archyvas darbavosi Liaudies g. 30. Valstybinio banko Panevėžio skyrius  – Respublikos g. 56, Mykolo Songailos suprojektuotame pastate, kurį labai išgarsino Juozo Zikaro sukurtos Atlantų skulptūros. Centrinis paštas buvo Respublikos g. 58,  Tarpmiestinė telefonų stotis – Respublikos g. 60.

Mieste buvo nemažai sovietinės partinės valdžios ir vykdomojo komiteto institucijų. LKP Panevėžio miesto  komitetas buvo įsikūręs Respublikos g. 54, kaip ir LLKJS Panevėžio miesto  komitetas, name, anksčiau priklausiusiame Panevėžio apskrities ligoninės direktoriui Stanislovui Mačiuliui. Jis čia planavo įkurti privačią ligoninę. Statyba pradėta 1939 m., bet sovietinė valdžia jį atėmė. Miesto vykdomasis komitetas dirbo Ramygalos g. 4. Šiame name savivaldos institucijos veikė jau daug metų. Pionierių namai veikė Tarybų aikštėje Nr. 20.

Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas