Tarptautinė kredito rizikos bendrovė „Creditreform Lietuva” tradiciškai suskaičiavo verslo nesėkmių reitingą. Blogiausia padėtis su bankrutuojančiomis, likusiomis be darbuotojų ir prisirinkusiomis turto areštų įmonėmis pernai susiklostė Kalvarijos savivaldybėje, iš kurortų – Palangoje, iš didmiesčių – Vilniaus mieste.
“Reitingas apskaičiuotas vertinant įmones, kurios pernai metų pradžioje turėjo bent vieną darbuotoją ir fiksuojant, koks jų procentas per 2025-uosius tapo bankrutuojančiomis, išbarstė visus savo darbuotojus ir prisirinko turto areštų. Rimčiausiai (svertinis įvertis – 0,4) vertintos bankrutuojančios įmonės, lengviausiai (0,25) – tos, kurioms registruoti turto areštai, o personalo netekimas įvertintas 0,35, – reitingavimo metodiką aiškina „Creditreform Lietuva” direktorius Saulius Žilinskas, – pirmoji reitingo vieta reiškia mažiausią verslo nesėkmių koncentraciją ir atvirkščiai.”
Bendrasis verslo nesėkmių reitingas
Jei imsime absoliučius skaičius, pagal pernai labiausiai nukentėjusius verslus pirmautų šalies didmiesčiai. Tačiau jei vertinsime verslo negandas patyrusių įmonių santykį su veikusiomis metų pradžioje, labiausiai nesisekė įmonėms Kalvarijų (60), Akmenės (59) ir Ignalinos (58) rajonuose, o geriausiai klojosi Kupiškio rajone (1), Panevėžyje (2) bei Šilalės raj. (3).
Iš keturių Lietuvos kurortų praėjusiais metais geriausiai jautėsi Druskininkų (11 vieta), prasčiausiai – Palangos (47 vieta), o per vidurį atsidūrė Neringoje (27) bei Birštone (28) registruoti verslai. Didmiesčių grupėje geriausiai pasirodė Panevėžys (2), Šiauliai (7), prasčiausiai Klaipėda (41) ir Vilnius (46).
Pagal atskiras verslo negandas
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenimis, 2025 m. bankrutuojančiomis Lietuvoje iš viso paskelbtos 982 įmonės. Vertinant bankrutuojančių įmonių santykį su veikusiomis metų pradžioje, matyti, kad didžiausia tokių įmonių koncentracija fiksuota Varėnos (60; 2,5 bankroto šimtui įmonių) savivaldybėje. Kitoje skalės pusėje atsidūrė Rietavo (1) savivaldybė, kur bankrutuojančių verslų nebuvo. Druskininkai įsikūrė trečioje reitingo vietoje (0,16). Neringa ir Palanga užėmė atitinkamai 19 (0,6 bankroto) ir 35 (0,9) vietas. Birštone šimutui įmonių teko 1,69 bankroto (58 vieta). Didmiesčių rikiuotę pradeda mažiausia bankrotų koncentracija išsiskiriantis Panevėžys (14 vieta; 0,5), Šiauliai (26; 0,7), Kaunas (41; 0,95), Vilnius (43; 0,99) ir Klaipėda (47; 1,11).
Buvo ir tokių įmonių, kurios nepaskelbtos bankrutuojančiomis, tačiau 2025 m. liko be personalo, nors jį turėjo metų pradžioje. Gali būti, kad netrukus ar po kurio laiko dirbančiųjų atsiras, tačiau personalo išbarstymas taipogi gan tikslus rodiklis, kad įmonės sveikata nėra labai gera. Kaip rodo „Creditreform Lietuva” atlikta analizė, daugiausiai personalo paliktų įmonių, palyginti su veikusių metų pradžioje skaičiumi, fiksuota Akmenės (60; 11,62 šimtui įmonių) rajone. Mažiausiai tokių verslų buvo Kupiškio (1; 4,65), Elektrėnų (2; 4,8) savivaldybėse ir Šiaulių mieste (3; 4,86). Kiti didmiesčiai išsidėstė tokia tvarka: Panevėžys (4; 5,03), Klaipėda (21; 5,87), Kaunas (24; 6,12), Vilnius (45; 7,68). Kurortų ketvertuke geriausia situacija su be darbuotojų likusiomis įmonėmis Birštone (5; 5,08), prasčiausia – Palangoje (52 vieta; 8,17). Neringa ir Druskininkai užėmė 18 (5,77) ir 32 (6,9) vietas.
Rizikos ir verslumo paradoksai
Įdomu, kad analizuojant naujų įmonių kūrimąsi Lietuvos savivaldybėse, pastebėta, kad aktyviausiai tai daroma tose savivaldybėse, kur fiksuojami ir bene didžiausi rinką paliekančių ar po kurio laiko paliksiančių įmonių skaičiai. Beje, čia 1 vieta – mažiausia naujų įmonių koncentracija, o paskutinė – didžiausia. Štai prasčiausia padėtis su naujais verslais yra Panevėžyje (1 vieta; 6,7 naujokių 100 veikusių įmonių) ir Šiauliuose (5; 9,8), tačiau bankrotų ir ištuštėjusių įmonių reitinge šių miestų savivaldybės prie geriausių. Tas pats ir su versliais Palangos žmonėmis. Nors kurortas bankrotų ir personalą praradusių įmonių reitingų aukštumose, tačiau kurorto gyventojai verslumo vis tiek nepraranda (59 vieta; 22,7), o prasta Neringos (6; 10,3 ) vieta greičiausiai liudija, kad tiesiog nebeliko, kas šiame kurorte dar galėtų atidaryti savo verslą. Druskininkų ir Birštono verslumas kažkur ties reitingo viduriu (23 ir 29 vietos; 12,7 ir 12,4). Jei vertinsime visas savivaldybes, mažiausiai naujokių į rinką atvesta jau minėtame Panevėžyje, o daugiausiai – Pasvalio rajone (60; 32,5).
Įmonių, patyrusių turto areštus 2025 m., daugiausiai registruota Akmenės (60; 4,0), o mažiausiai – Rokiškio rajone (1; 0,5). Tarp kurortų atsparumu areštams išsiskyrė Birštono verslai (17 vieta; 1,7), prasčiausiai sekėsi Neringai (56; 3,5), Druskininkai buvo 29-ti (2,2), o Palanga – 33-čia (2,3). Padėtis su turto areštais geriausiai atrodė Panevėžyje (4; 1,2), blogiausiai – Klaipėdoje (39; 2,5). Šiaulių, Kauno ir Vilniaus įmonės atsidūrė per vidurį: 13 (1,5), 22 (2,1) ir 28 (2,2) vietos.
Skolų pinklėse
„Creditreform Lietuva“ analitikai paskaičiavo ir skolingų Sodrai bei Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) santykį su 2025 m. pradžioje bent vieną darbuotoją samdžiusių įmonių skaičiumi. Paaiškėjo, kad didžiausia Sodrai bent 10 eurų įsiskolinusių įmonių koncentracija buvo Kalvarijos savivaldybėje (60 vieta; 4,2 %), o mažiausia – Birštone (1 vieta; 0 %). Likę kurortai pasiskirstė taip: Druskininkai (9 vieta; 0,9 %), Neringa (24; 1,2 %), Palanga (54; 2,5%) . Iš didmiesčių prasčiausiai su skolomis Sodrai buvo Vilniuje (46; 2,1 %), geriausiai – Panevėžyje (16; 1,12 %). Šiauliai atsidūrė 17 (1,13 %), Kaunas – 36 (1,7%), Klaipėda 38 (1,75 %) vietoje.
Pagal įmones, skolingas VMI, pirmavo Šiaulių rajonas (60; 8,16 %), mažiausias įsiskolinusių procentas buvo Rietavo savivaldybėje (1; 2,4 %). Iš kurortų daugiausiai skolininkių fiksuota Palangoje (50; 6,73 %), mažiausiai – Birštone (10; 4,24 %). Didmiesčių reitingas susidėliojo taip: Panevėžys (8; 4,04 %), Šiauliai (16; 4,64 %), Kaunas (36; 5,89 %), Klaipėda (39; 6,07 %), Vilnius (42; 6,13 %). Skolininkai skaičiuoti vertinant 2026 m. sausio pradžioje VMI ir Sodros pateiktus duomenis.
