Parko sodinimo talką prisimenant

Šių metų spalio 2 d. sukanka 50 metų, kai buvo pradėtas sodinti Panevėžio Kultūros ir poilsio parkas. Tą dieną į masinę naujojo parko sodinimo talką susirinko beveik visi Panevėžio miesto gyventojai.

1971 m. rugsėjo 16 d. įvyko Panevėžio miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto posėdis, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl miesto parko sodinimo. Posėdžio metu nutarta pritarti pasiūlymui miesto parką įrengti prie Klaipėdos gatvės gyvenamojo rajono Nr. 2, kairiajame Nevėžio upės krante, kurio pradžia – Taikos alėjos gale esantis pušynėlis, pabaiga – Savitiškio tilto rajonas.

Posėdžio metu buvo sudarytas miesto parko sodinimo darbų organizacinis štabas, patvirtintas įmonių ir organizacijų, dalyvausiančių medžių sodinimo darbuose, sąrašas. Talkoje dalyvavo apie 35tūkstančiai darbuotojų iš 38 miesto įmonių, organizacijų bei specialiųjų mokyklų.

Komunalinio ūkio valdybai buvo pavesta būsimo parko plotą suskirstyti teritorijomis ir jas paskirti įmonėms, taip pat nurodyti, kokios rūšies medeliai įmonei skirtoje teritorijoje, kurios ploto dydis priklausė nuo joje dirbančiųjų skaičiaus, bus sodinami. Medeliai parko sodinimui buvo vežami iš Dubravos (Kauno r.) miškų mokslinio tyrimo instituto medelyno, Kėdainių, Biržų miškų pramonės ūkių medelynų.

Parko projekto autoriai – Vilniaus miestų projektavimo instituto darbuotojai. Pagal projektą – tai 40 hektarų pločio miško tipo parkas, išvingiuotas takeliais. Parko sodinimo projektas buvo įgyvendintas dviem etapais: pirmiausia, parkas užsodintas medžiais, vėliau – dekoratyviniais medžiais ir gėlynais, nutiesti pėsčiųjų takai. Parko augmenija labai įvairi – ąžuolai, kaštonai, ievos, šermukšniai, beržai, liepos, maumedžiai, uosiai, guobos, gluosniai, juodosios pušys.

Iškilmingas parko sodinimo atidarymas įvyko 1971 m. spalio 2 d. Į parko sodinimo talką susirinko apie 5 tūkstančiai talkininkų. Po iškilmingų kalbų Panevėžio vykdomojo komiteto pirmininkas Bronius Kačkus, partijos miesto komiteto sekretorius Bronius Ciemnolonskis, vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Stalnionis pasodino pirmuosius medelius. Jų pavyzdžiu pasekė ir visi susirinkusieji. Tą dieną buvo pasodinta 1tūkstantis 600 medelių, iškasta apie 10 tūkstančių duobių.

Pirmasis parko sodinimo etapas truko mėnesį ir buvo užbaigtas 1971 m. spalio 29 d. Tuo metu buvo apsodinta dalis parko – iš suplanuotų pasodinti viso parko 65 tūkstančių medelių, buvo pasodinti 26 tūkstančiai 700 medelių.

Sukurti tokį parką, kokį turime, prireikė ne metų, bet keliasdešimt dešimtmečių. Šiandien Kultūros ir poilsio parkas – vienas lankomiausių objektų Panevėžyje. Nuo 2019 m. parkas yra atnaujintas: pasodinta naujų medžių ir krūmų, rekonstruoti ir įrengti nauji pėsčiųjų takai, sutvarkytas apšvietimas, įrengtos apžvalgos, sporto, vaikų žaidimų aikštelės, sutvarkyta Nevėžio pakrantė.

Panevėžio miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas dėl miesto parko sodinimo. 1971 m. rugsėjo 19 d. Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas. F. 14, ap. 1, b. 819, l. 189.
Miesto parko sodinimo darbų organizacinio štabo sudėtis. 1971 m. rugsėjo 16 d. Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas. F. 875, ap. 1, b. 819, l. 190.
Sąrašas įmonių, organizacijų, dalyvausiančių parko medžių sodinimo darbuose. 1971 m. rugsėjo 16 d. Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas. F. 14, ap. 1, b. 819, l. 191.
Parkas šiandien. 2021 m. rugsėjo mėn. Agnės Tučkienės nuotrauka.

Agnė Tučkienė, Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo vyriausioji specialistė


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: