Paroda „Dailininkui Kajetonui Sklėriui – 145“

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos II a. erdvėse atidaryta paroda „Dailininkui Kajetonui Sklėriui – 145“. Šioje parodoje eksponuojame vieno žymiausių Lietuvos akvarelininkų, tapytojo, skulptoriaus K. Sklėriaus (1876–1932) akvareles iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus. Jame saugoma  apie 400 dailininko darbų.

Kajetonas Sklėrius (Šklėris) gimė 1876 m. liepos 27 d. Kunigiškiuose (dab. Anykščių raj.) daugiavaikėje pasiturinčio valstiečio šeimoje. 1886–1890 m. mokėsi Kunigiškių pradžios mokykloje. 1896 m. baigė šešias Panevėžio realinės mokyklos  klases. 1896–1903 m. studijavo Peterburgo barono A. Štiglico taikomosios dailės (techninio piešimo) mokykloje ornamentiką ir kompoziciją, bet pasirinko skulptoriaus specialybę ir baigė M. Čižovo skulptūros studiją. Kūrybinio kelio pradžioje menininkas sukūrė nemažai skulptūrinių darbų. Įvairiais gyvenimo laikotarpiais gyveno, dirbo, kūrė Liepojoje, Petrograde, Voroneže, Taline, Maskvoje, Kaune.

Buvo Lietuvių dailės draugijos, Lietuvių meno kūrėjų draugijos narys. Lietuvos meno kūrėjų draugijos paskirtas, 1922–1923 m. vadovavo naujai įkurtai Čiurlionio galerijai. 1922–1932 m. Kauno meno mokykloje dėstė skulptūrą, piešimo metodiką ir akvarelę, šešerius metus vadovavo specialiajai skulptūros studijai. 1925–1929 m. buvo Kauno meno mokyklos direktorius. Reformavus Meno mokyklą, dėstė bendrajame skyriuje akvarelę, piešimą ir piešimo metodiką. Buvę K. Sklėriaus mokiniai P. Aleksandravičius, R. Antinis, V. Jurkūnas,  N. Petrulis, J. Martinaitis, J. Mikėnas, B. Pundzius ir kiti žinomi dailės meistrai savo prisiminimuose pabrėžia didžiulę dėstytojo meilę akvarelei.

Nors K. Sklėrius buvo baigęs skulptūros studijas, jo kūrybinėje biografijoje ypatingą vietą užima akvarelė. Akvareles dailininkas ėmė lieti apie 1906 metus. Susidomėjęs šia technika, apie 1910 m. pradėjo intensyviai tapyti. 1913 m. Liepojoje surengė savo pirmąją akvarelių parodą, kurioje eksponavo geriausius darbus. 1929 m. ir 1931 m. keliavo po Italiją, Prancūziją, Šveicariją ir nuliejo skaidrias bei spalvingas – vienas iš geriausių savo akvarelių. 1929 m. ir 1936 m. Kaune buvo surengtos kūrinių parodos.

K. Sklėriaus kūryba, trukusi vos du dešimtmečius, užima svarbią vietą lietuvių dailės istorijoje. Dailininko akvarelinę kūrybą galima skirstyti į tris etapus: ankstyvąjį (1906–1913), brendimo ir ieškojimų (1914–1923) ir brandųjį (1924–1931). Ypač vertinami trečiojo dešimtmečio pabaigos ir paskutinių dvejų gyvenimo metų paveikslai: impresionizmo ir realizmo bruožų turintys Baltijos pajūrio vaizdai, Šveicarijos, Italijos ir Prancūzijos vietovių peizažai bei tarpukario Kauno moterų portretai.

Sukūrė skulptūrinių portretų: poeto ir kunigo Antano Strazdo, gydytojo ir visuomenės veikėjo Jono Basanavičiaus, motinos portretus-bareljefus. 1927–1928 m. Lietuvos banko rūmų (archit. Mykolas Songaila) centriniam frontonui sukūrė dekoratyvinę kompoziciją. Tai pats stambiausias K. Sklėriaus skulptūros darbas.

Paroda veiks iki gegužės 26 d.

Paroda „Dailininkui Kajetonui Sklėriui – 145“ iš projekto „Maža pasaulyje, didi žemėlapyje 3“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Panevėžio miesto savivaldybė.

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos informacija


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: