„Paryžiaus katedra“ švenčia dešimtmetį: linksmos užkulisių istorijos, juokingi aktorių prisiminimai

Dešimtmetį švenčiantis miuziklas „Paryžiaus katedra“ visai netrukus – vasario pabaigoje – pratęs savo koncertinį turą po Lietuvą, kurio metu aplankys aštuonis miestus. Miuziklo atlikėjai mielai sutiko pasidalinti prisiminimais, kurių per tiek metų susikaupė išties nemažai – linksmų, juokingų, nostalgiškų.

Pamiršo išeiti į sceną

„Vieną kartą buvau pamiršęs išeiti į sceną, – juokiasi visus dešimt metų miuzikle „Paryžiaus katedra“ dainuojantis Viktoras Malinauskas. – Grimerinėje turime radijo tašką tam, kad girdėtume, kas tuo metu vyksta scenoje ir galėtume laiku į ją sugrįžti. Taip nutiko, kad tą kartą jis buvo išjungtas. Staiga išgirstu, kad jau skamba mano ir Esmeraldos dueto daina, o manęs scenoje nėra… Išbėgau gerokai pavėlavęs, vietoj mūsų dialogo Esmeralda buvo priversta dainuoti monologą“.

Dainininkas Vladas Kovaliovas prisimena, kad jam kurį laiką teko savo vaidmenį atlikti sulaužytais šonkauliais. „Yra mirties scena, kurios metu aš nukrentu ir guliu nejudėdamas, o mane kolegos iš scenos turi ištempti. Visus perspėjau, kad elgtųsi kuo švelniau. Beveik visas turas praeina sėkmingai. Ir štai paskutinio pasirodymo metu, kai „miręs“ guliu ir laukiu, kol mane ištemps, staiga kažkas pradeda daryti dirbtinį  kvėpavimą. Ir būtent toje pusėje, kurioje lūžę mano šonkauliai! Guliu ir galvoju: „Jei jis tuojau pat nesustos, aš nebeištversiu – atgysiu!“. Šiaip ne taip viską ištvėriau. Kai mane ištempė iš scenos, iškart paklausiau, kam čia šovė į galvą tą dirbtinį kvėpavimą daryti, nes scenarijuje to nėra. Pasirodo, vienas šokėjas nusprendė paskutiniame pasirodyme įnešti ką nors nauja“, – juokiasi V. Kovaliovas.

Dainininkas prisimena ir atvejį, kuomet jau minėtame epizode kolegos jį tiesiog pamiršo iš scenos ištempti. „Guliu ir laukiu… Kol galiausiai Povilas Meškėla susivokė, kad aš vis dar čia. Tuo metu planavau: jei manęs visgi neištemps, atsistosiu, nusilenksiu publikai ir išeisiu pats“, – juokiasi Vladas.

Krečia pokštus kolegoms

Kvazimodo rolę atliekantis Raimondas Baranauskas labai gerai prisimena šimtąjį „Paryžiaus katedros“ pasirodymą. „Vienos scenos metu būnu varpinėje ir dainuodamas turiu laiptais lipti žemyn. Taigi tą kartą lipu žemyn ir viena konstrukcija nukrenta. Viena mano koja lieka ant vienos konstrukcijos, o kita – ant kitos, stoviu pusiau špagatu. Stoviu, dainuoju, matau, režisierius įsitempęs  – jei ką, tuoj kels pirštą, kad sustabdytų muziką, mat bet kurią akimirką galiu nukristi iš nemažo aukščio. Jei atvirai, iki šiol neįsivaizduoju, kaip man pavyko išsilaikyti“, – pasakoja Raimondas.

Atlikėjas išduoda paslaptį, kad įvairių kuriozų nutinka ne tik scenoje – kartais jie suplanuojami specialiai. „Turėjome pasirodymą Alytuje, važiavau atskirai nuo kitų artistų. Atvykęs į Alytų, skambinu prodiuseriui ir sakau: „Simonai, kokiu ten adresu Panevėžyje važiuoti?“. Ragelyje visiška tyla. Po kelių akimirkų prodiuseris atsipeikėja: „Kaip tai Panevėžyje? Raimi, pasirodymas Alytuje“. Aš toliau erzinu: „Simai, tu manęs nenervuok, sakyk adresą, turiu lėkti repetuoti“. O Simonas paklaikusiu balsu šaukia: „Lėk greičiau į Alytų. Nežinau, daryk ką nors, vėluosi, bet vis tiek lėk kuo greičiau“. Na, o aš po kelių minučių įžengiu į salę Alytuje“, – kvatoja R. Baranauskas.

Pokštą kolegos buvo iškrėtę ir dainininkei Vaidai Genytei. „Vieną kūrinį atlieku ganau aukštai, kelių metrų aukštyje, ant platformos. Aš ir taip aukščio bijau, kojos dreba, o dar kai įvyksta kažkas nenumatyto… Yra scena, kai šokėja man turi į rankas paduoti veidrodį, į kurį žiūrėdama aš dainuoju toliau. Taigi, tą kartą pamatau ant veidrodžio nupieštą labai juokingą karikatūrą. Pasižiūriu – nors griūk juokais, bet privalau susikaupti, juk dainuoju jausmingą dainą. Regis, tąkart žiūrovai nieko nepastebėjo, o man tai kainavo labai daug pastangų“, – pasakoja Vaida.

Dainininkė taip pat prisimena ir atvejį, kuomet į gastroles jos kolega Deividas Norvilas-Deivis atvyko su savo šuniu. „Mašinoje jo palikti negalėjo – buvo pernelyg šalta. Nusprendėme uždaryti jį į grimerinę ir visi draugiškai saugoti, kad tik neprasprūstų pro duris. Įdomu, kokia būtų buvusi žiūrovų reakcija scenoje išvydus didelį šunį? Na, laimei, to sužinoti neteko“, – juokiasi Vaida.

Teko gesinti gaisrą

Miuziklo aprengėja Tatjana puikiai prisimena vieną juokingą nutikimą Utenoje, kuomet prieš pat spektaklį visi atlikėjai susirenka į grimerinę apsirengti kostiumus, parepetuoti ir paplepėti. „Deivis pasakoja, kad kadaise lankė karate, turi baltą diržą ir dar kažką įdomaus mums aiškina, kai į užkulisius atbėga šokėjai ir perspėja, jog Deivio mikrofonas įjungtas. O pilnut pilnutėlė salė klausosi jo pasakojimo“, – juokiasi Tatjana.

Atsiminimas, kurio epicentre taip pat atsidūrė Deivis, ryškus ir Esmeraldos vaidmenį kuriančios Austėjos Lukaitės atmintyje. „Yra epizodas, kurio metu nuo platformos Kvazimodas žemyn mėto plunksnas. Scenoje tuo metu dainavo Deivis ir, visiškai atsitiktinai, vieną plunksną įtraukė į burną. Jis ėmė be perstojo kosėti, o man toks juokas paėmė – net negaliu dainuoti. Ir staiga matau, kad tą plunksną Deivis išsitraukia iš nosies…“, – pasakoja Austėja.

Pačiai dainininkei vienas iš įsimintiniausių pasirodymo epizodų, kuomet jai nuo dviejų metrų aukščio tenka atbulomis kristi žemyn. „Labai sudėtinga psichologiškai peržengti per save, sudėti rankas ant krūtinės ir kristi į nežinią. Šokėjai mane pagauna, bet kaskart reikia tai išgyventi iš naujo“, – sako A. Lukaitė.

Miuziklo prodiuseris Simonas Kareckas prisimena laikus, kuomet „Paryžiaus katedros“ scenoje buvo naudojami fejerverkai. „Tą kartą dekoracijos stovėjo pernelyg arti – ėmė ir užsidegė. Dekoratoriai puolė į sceną ir tiesiog kojomis ėmė jas gesinti. Spektaklis nebuvo sustabdytas, o aktoriai, tiesą sakant, šio įvykio net nepastebėjo“, – juokiasi S. Kareckas.

Prodiuseris prisimena ir dar vieną smagų įvykį: „Dalyvavome miesto šventėje, kuomet Povilas Meškėla buvo praradęs balsą. Pasirodymas už poros valandų, nėra kuo dainininko pakeisti. Taigi, buvo priimtas sprendimas, kad Povilas vaidina savo rolę, tačiau jį „įgarsina“ kitas miuziklo atlikėjas – tiesiog stovi užkulisiuose ir dainuoja Povilo partiją“.