Pasaulinė kurčiųjų diena – laukiama šventė mokykloje

1951 m. Tarptautinė kurčiųjų federacija paskelbė paskutinį rugsėjo sekmadienį Pasauline kurčiųjų diena. Šią dieną skatinama spręsti kurčiųjų integracijos į visuomenę problemas.

Kasmet ši diena Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje minima išskirtinai. Šiemet – ne išimtis. Šios dienos proga atidaryta bibliotekininko ir vyr. lietuvių gestų kalbos mokytojo Viliaus Glušoko  ketvirtoji  fotografijos darbų  paroda „Panevėžiui – 515 m.“

Parodos pristatymas – tarsi maža edukacinė kelionė po gražiausią Aukštaitijos miestą, pradedant Panevėžio miesto pradžios nuotrauka, aplankant  seniausią Panevėžio namą, miesto įkūrėjo Aleksandro paminklą, Senvagę, evangelikų liuteronų, Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčias, malūnus, Panevėžio simbolį  „Vėžį“,  J.Miltinio dramos teatrą, dekoratyvinę skulptūrą „Sraigė“, Šv. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo koplyčią, Vyskupijos Sielovados centrą, pasigrožint Kristinos Nakvosienės darbais, skirtais Panevėžiui – pasaulio kurčiųjų iliuzionistų sostinei, apžiūrint antkapinį paminklą „Šventoji Zita“ ir baigiant  suvenyru – paveikslu  „Senvagė“. Mokiniai/ugdytiniai buvo mokomi naujų lietuviškų gestų  su parodoje minimais simboliais, pateikta įvairių klausimų, į kuriuos ieškota žaismingų atsakymų.  Prizai – su miesto simboliu susiję saldainiai „Vėželiai“.

Renginyje dalyvavo Panevėžio kultūros centro iliuzionistas Michailas Chovanskis su nauja programa. Mokyklos bendruomenė gėlės žiedu pasveikino  net septynis mokykloje dirbančius klausos negalią turinčius darbuotojus su jų profesine švente.  Visiems mokiniams buvo įteiktos JE Panevėžio vyskupo emerito Jono Kaunecko mokyklos 25 – ojo jubiliejaus proga padovanotos knygelės „Tu – genijus“ ir priminta, kad kiekvienas  yra ypatingas, unikalus ir vienintelis.

Renginyje paminėta, kad daug reikšmės kurčiųjų gyvenimui, jų bendravimui ne tik vienas su kitu, bet ir su visa visuomene, turėjo bendravimo gestais atradimas. 1760 m. buvo įkurtas Paryžiaus kurčiųjų institutas, kuris ir padėjo pagrindus šiai kurčiųjų kalbai. Prie to daugiausiai prisidėjo instituto steigėjas Šarlis Mišelis L‘Epe. Pirmasis gestų kalbos žodynas išleistas tik 1965 m. Jį sudarė 300 simbolių.

Daugybė žymių asmenų buvo kurtieji. Pvz., poetas Pjeras de Ronsaras, Viktoras Hugo, parašęs „Paryžiaus katedrą“, italų dailininkas Antonijus Stanioli, prancūzų skulptorius Desenas, filosofas Ž. Ž. Ruso. Bethovenas apkurtęs parašė savo Devintąją simfoniją. 1989 m. JAV Vyriausybėje pirmą kartą dirbo kurčiasis asmuo – Robert Davila, Dž. Bušo paskirtas Švietimo ministro padėjėju invalidų mokymo klausimais.

Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė