Pasienio savivaldybių realybė: galimybių pritraukti specialistų yra – reikia iniciatyvos

150–200 – maždaug tiek gydytojų, seselių, policininkų ar mokytojų stinga su Rusija ar Baltarusija besiribojančiose savivaldybėse. Renovuotų būstų ten yra, tačiau kartais stinga savivaldybių iniciatyvos pritraukti reikiamus darbuotojus.  Ekspertai sako, kad reikalingi kompleksiniai sprendimai.

Štai Vilniaus rajono savivaldybė, turinti bene 60 km. sieną su Baltarusija reikiamus  darbuotojus pritraukia  kompensacijomis.  Mokamos stipendijas rezidentams arba apmokamos jų studijos, kuriamos  orios darbo sąlygas ir pagarbus atlyginimas šeimos gydytojams.  Jiems skiriami priedai, apmokamos ir  transporto išlaidos. Bendra paramos suma – beveik 1 mln. eurų. Tai pat pasienio gyventojus pasieks dvi medicinos klinikos ant ratų: šeimos gydytojų ir  odontologų. Šiam rudenį startuosiančiam projektui numatoma skirti 465 tūkst. eurų.

Apie 15 tūkst. įsikūrimo dotacijas gydytojams skiria netoli nuo Vilniaus rajono esančios Molėtų ar Ukmergės rajono savivaldybės.

Vilkaviškio rajono savivaldybė pasirinko pedagogų kelionės į darbą dalinį kompensavimą, jei šveitimo įstaiga nutolusi daugiau nei 20 km ar daugiau. Tam savivaldybės biudžete numatyta 35 tūkst. eurų. Apie 30 tūkst. eurų numatyta ir trūkstamos specialybės gydytojų skatinimo programoje. Būtų dalinai kompensuojamos rezidentūros studijos.

Pagėgių savivaldybė trūkstamiems medikams skiria 15 tūkst. vienkartinę kompensaciją bei skiria valdiškus butus.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys Gintaris Stoškus teigia, kad 99 km. pasienio ruožui iki pat Rusnės bei Šakių ar Vilkaviškio rajonui reikia kur kas daugiau dėmesio. „Kas mus apgins. Masiškai stinga ir policininkų, ir gydytojų, – sakė G. Stoškus. – Gynybos mokesčius ateityje centrinė valdžia surinks, bet ar bent dalis jų atsidurs regione besiribojančiame su Rusija.  Turėtume rūpintis kasdieniais reikalais, kad patikimai veiktų e-sveikata ar ekstra atvejais benzininiai bei dyzeliniai autobusai išvežtų gyventojus.  Pagaliau gydytojams reiktų skirti tarnybinius butus“.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos patarėjas dr. Gediminas Rainys savivaldybėms siūlo priimti kompleksinius sprendimus – tai galėtų būti persikraustymo išlaidų kompensacija, lengvatinė būsto nuoma  ar pagaliau darbo užmokesčio subsidija.

„Savivaldybės pačios turi rodyti iniciatyvą kaip pritraukti reikiamus darbuotojus“, – sako ekspertas, kurio teigimu,  gerą pavyzdį jau rodo Marijampolė ar Kauno rajonas.