Pasipriešino sprendimui nugriauti rašytojos namą

Iškilios mūsų krašto rašytojos Gabrielės Petkevičaitė-Bitės atminimą menantis namas Panevėžyje P. Cvirkos (dabar Šv. Zitos) g. 18  dar sovietmečiu buvo paskelbtas respublikinės reikšmės istorijos paminklu.

Prie namo pritvirtinta paminklinė lenta bylojo, kad rašytoja čia gyveno ir kūrė 1932–1943 metais. Šiame name Panevėžio kraštotyros muziejus 1969 m. vasario 28 d. dar buvo įrengęs ir jai skirtą memorialinę ekspoziciją. Be Kultūros ministerijos leidimo nebuvo galima jo remontuoti, perstatyti, o juo labiau nugriauti.

Bet G. Petkevičaitės-Bitės memorialinio namo svarba ir reikšmė ano meto Panevėžio valdžiai ir miesto vyriausiajam architektui buvo nė motais. 1983 m. balandžio 18 d. Panevėžio miesto vykdomasis komitetas priėmė sprendimą Nr. 139, kuriuo nutarė namą P. Cvirkos g. 18 dėl Respublikinės Panevėžio ligoninės terapinio korpuso statybos nugriauti.

Priimtame sprendime nebuvo nurodyta, kad tai G. Petkevičaitės-Bitės memorialinis namas. Jo nugriovimui Kultūros ministerija leidimo nedavė. Su ja netgi nebuvo nieko derinta. Viršum visko buvo tik jo didybė – naujos statybos.

Dėl jų tuo metu Panevėžyje jau buvo nugriautas vietinės reikšmės istorijos paminklo statusą turėjęs namas, kuriame gyveno rašytojas Julijonas Lindė-Dobilas. 1982 metais nebuvo pasigailėta netgi revoliucinius įvykius Panevėžyje menančio ir į saugomų paminklų sąrašus įrašyto namo.

Bet 1984 metais kilo triukšmas, kai be jokio leidimo ir suderinimo su Kultūros ministerija buvo pradėtas griauti paminklinis namas, kuriame gyveno skulptorius Juozas Zikaras. Ginti reikšmingo kultūros paveldo objekto ėmėsi G. Petkevičaitės-Bitės memorialiniame muziejuje dirbęs poetas Juozas Mėdžius.

Jis laiškus su prašymu išgelbėti Panevėžyje pradėtą griauti J. Zikaro namą išsiuntė rašytojui Juozui Baltušiui, žurnalo „Kultūros barai“ redakcijai, skulptoriaus dukrai Alytei Zikaraitei ir kitiems, iš kurių, jo manymu, būtų galima sulaukti pagalbos.

Apginti nuo nugriovimo paminklinio J. Zikaro namo anuomet nepavyko, bet iš J. Mėdžiaus laiškų sužinome, kad prieš tai jam teko gelbėti ir pasisekė išsaugoti G. Petkevičaitės-Bitės memorialinį namą. Kaip tai pavyko padaryti, detalių jis neaprašė.

Greičiausiai pasisekė dėl to, kad namas, kuriame buvo įsikūręs G. Petkevičaitės-Bitės memorialinis muziejus, stovėjo atokiau ir naujo ligoninės korpuso statybai netrukdė. Nugriauti buvo centriniai ligoninės rūmai. Vienas jų priestatų buvo projektuotas žymaus architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio.

Iš griaunamų namų sąrašo paminklinis G. Petkevičaitės-Bitės namas nebuvo išbrauktas, tačiau paliktas be remonto, jį buvo tikimasi nugriauti vėliau. 1991 metais naujoji Panevėžio valdžia turėjo rimtų ketinimų gyventojus iš šio namo iškeldinti ir memorialinį muziejų išplėsti. Deja, nebuvo įgyvendintas ir toks sprendimas. Namą dar labiau nugyvenus, nuspręsta memorialinę ekspoziciją uždaryti.  

Leonas Kaziukonis, Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo vedėjas


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: