Vyriausiojo Tribunolo nuosprendžių aktų knyga.

Pasitinkant Tarptautinę archyvų dieną

2007 metais prie Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) veikianti Tarptautinė archyvų taryba birželio 9-ąją paskelbė Tarptautine archyvų diena. Šia diena siekiama visuomenei priminti dokumentinio paveldo išsaugojimo reikšmę. Lietuvoje ji pradėta minėti nuo 2009 metų.

Panevėžys turi senas dokumentų saugojimo tradicijas. Jas liudija dar 1614 metais Panevėžyje ant kairiojo Nevėžio kranto pastatytas Upytės pavieto žemės ir pilies teismų dokumentams laikyti pastatas. Išlikęs iki mūsų dienų, jis stovi Kranto gatvėje ir yra reikšmingas Panevėžio istorijos paminklas, įrašytas į valstybės saugomų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų sąrašą. Iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais pastatytų archyvo pastatų jis yra vienintelis ir seniausias Lietuvoje.

Kartu jis yra ir seniausias namas Panevėžyje, menantis pavieto teismo pastatų statybą po 1564–1566 m. administracinės ir teismų reformos Panevėžiui tapus Upytės pavieto centru. 1614 metais be archyvo pastato tuo metu čia dar buvo pastatyta teismo salė, kalėjimo bokštas su rūsiu bei arklidė su ratine. Istorikų nuomone, šių pastatų atsiradimas Panevėžyje sustiprino jo teisminio-administracinio centro reikšmę, skatino miesto augimą.

Šių laikų archyvas Panevėžyje įkurtas 1941 m. pavasarį, Lietuvą užėmus sovietinei valdžiai. Tiksli archyvo įsteigimo data nežinoma. Žinoma tik tiek, kad 1941 m. balandį jis jau pradėjo kaupti dokumentus. O prasidėjus karui, jie traukiniu buvo evakuoti į Rokiškį ir ten palikti be priežiūros, kadangi galimybių juos išvežti toliau nebuvo. Apie tolimesnį šių dokumentų likimą duomenų nerasta.

1944 m. rugpjūčio mėnesį veiklą atnaujinęs Panevėžio apskrities valstybinis archyvas buvo įsikūręs A. Domaševičiaus (dabar A. Smetonos) gatvėje. Tuo metu pagrindinis jo uždavinys buvo sukaupti ir sutvarkyti išlikusius karo ir prieškario metų dokumentus. Vėliau buvo kaupiami sovietmečiu likviduotų vietinės valdžios, kitų įstaigų ir įmonių dokumentai.

Panaikinus apskritis, Panevėžyje veikė miesto valstybinis archyvas. 1964 metais jį reorganizavus į Lietuvos TSR centrinio valstybino archyvo filialą, uždarytoje marijonų koplyčioje P. Rotomskio (dabar Marijonų) gatvėje buvo įrengtos šio archyvo saugyklos. Čia suvežti uždarytų Biržų, Kupiškio, Pasvalio ir Rokiškio rajonų valstybinių archyvų dokumentai.

1980 metais M. Valančiaus g. pastačius naują archyvo pastatą, dokumentai iš koplyčios buvo iškelti. 1990 metais atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir keičiant archyvų pavadinimus, Panevėžyje buvęs Lietuvos TSR centrinio valstybinio archyvo filialas tapo Panevėžio valstybiniu archyvu, 1993 metais – Panevėžio apygardos archyvu, o vėliau įkūrus apskritis, 1997 metais pervadintas į Panevėžio apskrities archyvą. Nuo 2017 m. sausio 1 d. jis vėl tapo filialu, tik šį kartą Šiaulių regioninio valstybės archyvo.

Panevėžyje veikiančiame šio archyvo filiale šiuo metu saugoma 339 406 bylos, kurios sudaro 1087 fondus ir užima 3488 metrus lentynų. Laisvos vietos saugyklose nėra, jos visos užpildytos, gamyklų dokumentai išvežti į Šiaulius, todėl jau šiais metais bus pradėta archyvo pastato rekonstrukcija. Bus pristatytas ketvirtas aukštas, įrengtos modernios saugyklos, konferencijų salė, ekspozicijų erdvės.

Filialas kaupia ir saugo jam priskirtą Nacionalinio dokumentų fondo dalį, kurį sudaro Panevėžio apskrities teritorijoje sovietmečiu ir atkurtos nepriklausomybės metais veikusių bei dabar veikiančių valstybės ir savivaldybių institucijų, kitų įstaigų ir įmonių dokumentus. Savivaldybių archyvams pavesta tolimesniam saugojimui priimti likviduojamų nevalstybinių įmonių, organizacijų dokumentus.

Daug dokumentinio paveldo, susijusio su Panevėžio istorija, kultūra ir visuomenės vystymusi, saugo Panevėžio kraštotyros muziejus. Asmenų rankraštinį palikimą kaupia ir saugo Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rankraštynas. Plėtojant dokumentinio paveldo išsaugojimą, šiandien svarbu didinti prieigą prie jo, skleisti informaciją apie saugomus dokumentus, juos skaitmeninti ir skelbti.

Nuotraukose:

  1. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiojo Tribunolo nuosprendžių aktų knyga, saugoma Lietuvos valstybės istorijos archyve.
  2. 1614 metais Panevėžyje pastatytas ir iki mūsų dienų išlikęs Upytės pavieto teismo archyvo pastatas.
  3. Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas.

 

Leonas Kaziukonis


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: