Pasižvalgymas nuo Raguvos apylinkių kalvų

Kovo 24 d. Panevėžio žygeiviai, pakviesti Rasmos ir Virgilijaus šeimos, keliavo žvalgyti senkapių, pilkapių, gal buvusių piliakalnių Raguvos link. Toks ir buvo tikslas – išžvalgyti, nustatyti lankytų vietų tiksliais koordinates.

Palikus mašinas eita pievomis, besiklausant vieversių , gervių. Prieitas miškas, jo proskynoje didelis Alkupio akmuo. Šalia akmens auga gražus, didelis ąžiuolas. Rasma Buzienė kalbėjo, kad yra pasakojimų, jog tai buvęs apeiginis akmuo. Čia padainuota keletas dainų, Ona Striškienė perskaitė savo eilėraštį „Gervės“.

Lankyti visiškai sunaikinti Pakritižio-Paliepių (VI-XII a.) senkapiai, ši vieta buvo ariama. Yra tik senkapį žymintis ženklas. Ant Vėžiškių kapinyno likučių R. Buzienė pasakojo, kad žmonės dar mena čia stovėjusius tris medinius kryžius. Kapinynas buvęs plokščias, apie 5 ha ploto, dabar beveik visas nukastas – vandens pilnas žvyro karjeras. Prasčiūnų kalvoje yra neveikiančios, vadinamos Lenkų kapinaitės. Jos aptvertos tvora, stovi keletas kryžių, nušienauta, yra tvarkoma.

Anykščių rajone lankėme Kirmėnus. Už jų netoli viena nuo kitos yra gana ilgos kalvos – Kirmėlių I ir Kirmėlių II. Kalvos Kirmėlių I vakariniame šlaite yra kaimo kapinės, pietinė kalvos dalis nemažai nukasta. Yra aikštelė su suolais, stalu, čia sustojome užkasti. Padainavome keletą Eglės Buzaitės užvestų dainų.

Stabtelėjome netoli Varnašilio miško, pušynėlyje kalva – Milžinų kapai. Šalia Limeikių yra pušimis apaugusi kalva, joje – Limeikių kaimo kapinės. Kapinės labai tvarkingos, aptvertos aušta tvirta geležine tvora. Už kelerių kilometrų – nedidelės Budrionių kaimo kapinaitės.

Mes visą laiką keliavome netoli Nevėžio ir Juostino, kapinių gausa rodo, kad čia nuo seniai gyvenama žmonių. Nors, kai kuriuose šaltiniuose randama, kad čia buvę žemos, neapgyvendintos vietos. Tumagalio kaime, šalia Juostino yra labai gražus Lingiakalnis – Salos kalnas. Gaila, kad jis privatus ir pro aptvertas tvoras ten užkopti neįmanoma. Visai šalia Budrionių alkos kalnas. Stovi valstybinis ženklas, žemė privati. Alkos kalnas nemažai nuartas, dirbant aplinkines žemes.

Parvažiavę į Stipruolių kaimą, pasivaišinę tik ką iš krosnies ištrauktu kūgeliu, R. ir V. Buzų kieme šventėme pavasario lygiadienį. Degė laužas, dainavome dainas, ėjome ratelių. Paminėjome Vydūno 150-ąjį jubiliejų, R. Buzienė paskaitė jo kūrybos.