Įdomi pastato A. Smetonos gatvėje 30 istorija. Vienur rašoma, kad jis statytas 1880 m., kitur – 1920 m. Šis namas daugiau žinomas kaip Panevėžio apskrities viršininkų butas. Jame 1920–1940 m. gyveno Panevėžio apskrities viršininkai. Įdomi ir tragiška jų gyvenimo istorija, dauguma žuvo sovietiniuose lageriuose.
1919 m. rugpjūčio 9 d. naujuoju Panevėžio miesto ir apskrities viršininku paskirtas Kazimieras Kerpė. Jis gimė 1879 m. Kretingos apskrities Salantų valsčiaus Rekėtės kaime. Baigęs Palangos gimnaziją, mokėsi Maskvos universitete farmacininko specialybės. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę, kur tarnavo karo lauko vaistinės vedėju.
Nuo 1921 m. balandžio 1 d. viršininku vietoj K. Kerpės paskirtas Leonas Martinkaitis, gimęs 1891 m. kovo 29 d. Marijampolės apskrities Antanavos valsčiaus Gaistrių kaime. Baigė Veiverių mokytojų seminariją. Jam vadovaujant svarbiausias savivaldybės rūpestis buvo susisiekimo ir švietimo reikalų tvarkymas.
1923 m. Panevėžio miesto ir apskrities viršininku tapo Vladas Rozmanas. 1920 m. jis įkūrė skautų organizaciją Panevėžio mieste. Jo paskleistas skautų judėjimas įleido gilias šaknis. Už tai jis apdovanotas Svastikos ordinu. V. Rozmanas gimė 1893 m. vasario 12 d. Ukmergės apskrities Taujėnų miestelyje. Mokėsi Vilkaviškio gimnazijoje, Simbirsko farmacininkų mokykloje. Baigė Orenburgo karo mokyklą. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. 1919 m. grįžęs į Lietuvą stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Dalyvavo kovose prieš bolševikus, bermontininkus ir lenkus. Jo vadovavimo metais Panevėžio apskrityje vyko nemažai pasikeitimų. Savivaldos pozicijos Panevėžio mieste ir apskrityje ėmė silpnėti. Apskrities viršininkas, kurį skyrė vidaus reikalų ministras, tapo apskrities savivaldybės vykdomosios valdžios galva. Apskrities valdyba neteko teisės rinkti savo vadovą, jį skyrė vidaus reikalų ministras.
Panevėžio miesto ir apskrities viršininkas Bronius Stosiūnas pradėjo eiti pareigas 1927 m. balandžio 1 d. Jis gimė 1887 m. sausio 8 d. Trakų apskrities Semeliškių valsčiaus Dzenkūniškių kaime valstiečių šeimoje. Baigė Trakų mokytojų seminariją. 1907–1919 m. buvo krikščionių demokratų partijos narys. Vėliau iš šios partijos išstojo. Dirbo žurnalistu ,,Šaltinio“ žurnale, vėliau tapo jo redaktoriumi. Bendradarbiavo ir kituose leidiniuose.
1930 m. rugpjūčio mėnesį Panevėžio apskrities viršininku paskirtas Antanas Staškevičius. Jis šias pareigas ėjo ilgiausiai. A. Staškevičius gimė 1892 m. gruodžio 7 d. Raseinių apskrities Šimkaičių valsčiaus Vadžgirių kaime valstiečių šeimoje. Mokėsi Raseinių gimnazijoje, karo metais pateko į Orenburgo karo mokyklą. Suirutės laikais buvo bolševikų kalinamas. 1921 m. grįžo į Lietuvą. 1921–1923 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje žvalgybos skyriuje.
1939 m. sausio 1 d. naujuoju Panevėžio apskrities viršininku paskirtas Jonas Šlepetys, gimęs 1892 m. vasario 27 d. Utenos apskrities Daugailių valsčiaus Ramučių kaime. Mokydamasis Peterburge jis aktyviai dalyvavo lietuvių visuomeniniame gyvenime. Tarnavo carinės Rusijos armijoje Pirmojo pasaulinio karo metais. Baigė Odesos karo mokyklą. 1919 m. vasario mėnesį grįžo į Lietuvą. Dalyvavo nepriklausomybės kovose su bermontininkais. Studijavo teisę Kauno Vytauto Didžiojo universitete. 1934 m. rugsėjo 1 d. priimtas į tarnybą Vidaus reikalų ministerijos sistemoje. Apdovanotas Vyties Kryžiaus V laipsnio ordinu, didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu, Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Rusijos imperijos Šv. Jurgio IV laipsnio kryžiumi ir Latvijos nepriklausomybės medaliu. 1939 m. J. Šlepetys apdovanotas ,,Artimui pagalbon II laipsnio garbės ženklu“.
1939 m. lapkričio mėnesį Panevėžio apskrities viršininku paskirtas Pranas Morkus. Naujasis Panevėžio apskrities viršininkas buvo gimęs 1893 m. vasario 1 d. Kėdainių apskrities Ariogalos valsčiaus Kasiulkaimio kaime. Mokėsi Ariogalos ir Betygalos mokyklose, baigė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetą. Deja, visus jo darbus nutraukė sovietinė okupacija.
Pokariu pastate A. Smetonos g. 30 įrengta NKVD-MVD-MGB būstinė ir laikinojo sulaikymo kameros. 1950 m. birželio 9 d. pastatas kaip bešeimininkis perduotas vietinės tarybos municipaliniam fondui. Panevėžio archyvui buvo skirtas 1953 m., jis čia veikė iki 1980 m. Archyvo administracija ir saugykla įsikūrė dviejuose kambarėliuose A. Domaševičiaus gatvėje. 2000 m. ant pastato A. Smetonos g. 30 sienos atidengta atminimo lenta Panevėžio miesto ir apskrities viršininkams.
1995 m. spalio 30 d. pastatas perduotas Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekai. Jame veikė bibliotekos Komplektavimo skyrius, saugyklos.
2008 m. pastatas įregistruotas Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre. 2017 m. rugpjūčio 8 d. jis perduotas Turto bankui. 2022 m. namą Smetonos g. 30 įsigijęs privatus asmuo jame įrengė odontologijos kliniką.
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas
