Pats laikas rengti tręšimo planus

Rokiškio rajone yra per 300 ūkininkų. Vieni iš jų augina grūdus, kiti gamina pieną, treti ir grūdus augina ir pieną gamina – vysto mišrų ūkininkavimą. 2016 metais ne vienam ūkininkui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už netinkamą srutų ir mėšlo laikymą. Dažniausi sutinkami pažeidimai, tai mėšlo rietuvės neapjuostos grunto pylimais, srutos patenka į aplinką. Dar kartą norime priminti aplinkosauginius reikalavimus taikomus srutų ir mėšlo tvarkymui. Mėšlas ir (ar) srutos turi būti kaupiami ir (ar) laikomi taip, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos.

Mėšlas ir (ar) srutos turi būti kaupiami tvartuose, mėšlidėse, srutų kauptuvuose ir (ar) tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvarto. Taip pat tirštasis mėšlas gali būti laikomas rietuvėse lauke pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo 16 punkte nustatytus reikalavimus.

Asmenys, vienoje vietoje laikantys nuo 10 iki 100 SG, gali tirštąjį mėšlą kaupti tirštojo mėšlo rietuvėje prie tvarto, kurioje turi būti įrengtas nelaidus bei sandarus hidroizoliacinis sluoksnis, užtikrinantis, kad iš jos netekėtų srutos į aplinką. Gyvenamosiose vietovėse turi būti laikomasi mažiausių leistinų atstumų nuo gretimo sklypo statinių, bei vieta parenkama tokia, kad potvynio, liūčių metu jos neapsemtų paviršiniai vandenys.

Asmenys, turintys kauptuvus, kuriuose kaupia skystąjį mėšlą ir (ar) srutas, turi taikyti aplinkos oro taršos mažinimo priemones: stogo dangas, įvairias plaukiamąsias dangas (tirštojo mėšlo, smulkintų šiaudų, medinės, plastikinės, keramzito granulės, 2–3 mm storio aliejaus sluoksnis ir kitos) kauptuvams uždengti ir (ar) kitas geriausius prieinamus gamybos būdus atitinkančias technologijas ar moksliškai pagrįstas priemones.

Mėšlidės, srutų kauptuvai, tirštojo mėšlo rietuvės prie tvarto turi būti tokios talpos, kad juose tilptų ne mažiau kaip per 6 mėnesius susidarantis mėšlas ir (ar) srutos. Tais atvejais, kai mėšlas ir (ar) srutos laikomos tvarte, naudojamos komposto, biodujų gamybai ar tvarkomos kitais būdais, mėšlidžių, srutų kauptuvų ir (ar) tirštojo mėšlo rietuvių prie tvarto tūris arba plotas atitinkamai gali būti mažinamas.

Srutų kauptuvai turi būti tokios talpos, kad galėtų sukaupti ne mažiau kaip per 6 mėn. laikotarpį susidarančias srutas (skysčius) ne tik nuo mėšlidėse sukaupto mėšlo, bet ir nuo mėšlo pakrovimo aikštelių, melžimo vietų, pašarų ruošimo aikštelių.

Mėšlidės, srutų kauptuvo, tirštojo mėšlo rietuvės prie tvarto įrengti nereikia, jeigu:

– gyvūnai laikomi tvarte, kuriame telpa per 6 mėn. kaupimo laikotarpį, susidarantis mėšlas ir (ar) srutos;
– nelaisvėje laikomi laukiniai gyvūnai (danieliai, taurieji elniai, dėmėtieji elniai, bizonai, stumbrai, stirnos, šernai) ir kitų rūšių gyvūnai, kurie pagal fiziologinius poreikius prisitaikę gyventi lauke, yra laikomi lauko aptvaruose / voljeruose ištisus metus.

Asmenys gali tirštąjį mėšlą laikyti rietuvėse lauke pagal šiuos reikalavimus:

– rietuvės lauke įrengiamos tuose laukuose, kurie bus tręšiami, o tirštojo mėšlo kiekis rietuvėje negali viršyti tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio;
– rietuvės lauke vieta parenkama siekiant užtikrinti didžiausius atstumus iki gyvenamosios ir visuomeninės paskirties objektų;
– rietuvė lauke įrengiama lauko vietoje, kuri niekada nebūna apsemiama vandens;
– rietuvė lauke privalo būti apjuosta ne žemesniu kaip 20 cm aukščio žemės pylimu. Pylimas turi būti įrengtas taip, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų;
– ruošiant vietą tirštojo mėšlo rietuvei lauke, pirmiausia ant lauko dirvos paviršiaus suformuojamas durpių arba smulkintų šiaudų pasluoksnis, skirtas srutoms ar skysčiams nuo mėšlo sugerti;
– rietuvėse mėšlas laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius.

Nuo 2017 metų balandžio 1 dienos įsigalioja reikalavimas asmenims, tręšiantiems srutomis ir mėšlu daugiau kaip 30 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, turėti reikalavimus atitinkantį
tręšimo planą ir jį vykdyti.

Ūkininkai privalo įsiminti, kad draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro atskirame įsakyme, atsižvelgiant į konkrečias pavasario ir (ar) rudens hidrometeorologines sąlygas, yra nustatyta kitaip. Visais atvejais draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės.

Draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus tręšiant pūdymus, pievas, ganyklas ir plotus, kuriuose bus auginami žiemkenčiai.

Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip per 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir 300 m nuo gyvenvietės be seniūnijos seniūno sutikimo. Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose ir arčiau kaip 2 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų.

Asmenims, tręšiantiems mėšlu ir (ar) srutomis daugiau kaip 30 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus yra privalomas tręšimo planas. Planas turi būti sudarytas kiekvienais metais prieš pradedant laukų tręšimą mėšlu ir (ar) srutomis ir teikiamas kontroliuojančiai institucijai jos prašymu.

Plane turi būti:

– tręšiamų laukų žemėlapiai su pažymėtomis paviršinių vandens telkinių apsauginėmis zonomis ir pakrančių apsauginėmis juostomis, vandenviečių sanitarinėmis apsauginėmis zonomis, vandens kaptažo įrenginiais;
– tręšimo kalendorinis grafikas (mėnesiais);
– dirvožemio tyrimų arba monitoringo ne senesnių kaip 3 metų duomenys apie azoto ir fosforo sankaupas tręšiamuose laukuose;
-numatomas panaudoti mėšlo ir srutų kiekis;

Mėšlui ir srutoms paskleisti naudojama specialiai tam skirta technika turi būti techniškai tvarkinga ir saugi. Nuo 2014 m. balandžio 1 d. tręšiant laukus skystuoju mėšlu ir srutomis, turi būti naudojamos tik ištaškymo, išlaistymo ar tiesioginio įterpimo į dirvą, technologijos.

Paskleistas ant dirvos paviršiaus tirštasis ir skystasis mėšlas turi būti įterptas ne vėliau kaip per 24 valandas (išskyrus pasėlius, pievas ir ganyklas).

Mėšlo ir (ar) srutų skleidimo plotas nustatomas pagal turimų gyvūnų sąlyginių gyvūnų skaičių (SG) tenkantį ploto vienetui. Sutartinių gyvulių skaičiaus ir mėšlo bei srutų skleidimo plotas nustatomas vadovaujantis Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo priedu.

Taip pat, labai svarbu žinoti, kad laikantys mėšlą lauko rietuvėse ar prie tvarto, turi užtikrinti, kad į paviršinius bei gruntinius vandenis nepatektų srutos.

Pavasaris jau nebe už kalnų, ir kol dar laukuose baluoja sniegas, dar yra laiko pasirengti laukų tręšimo planus ir užtikrinti aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi.

Rokiškio rajono agentūros vedėja Danutė Baronienė