Pavojingų (ADR) krovinių ekspedicija – ką svarbu žinoti?

Nors transportavimo paslaugomis dauguma naudojasi beveik kasdien, retas susimąsto, kad ne visi kroviniai iš vieno taško į kitą gali keliauti paprastuoju būdu. Egzistuoja daugybė produktų, kuriems pergabenti reikalinga speciali pavojingų krovinių ekspedicija. Tačiau kaip nesumaišyti paprasto krovinio nuo itin pavojingo ir kuo skiriasi jų gabenimas bei paruošimas?

Kas laikoma pavojingais kroviniais?

Krovinio saugumas paprastai vertinamas pavojingumo klasėmis ir specialiais taškais. Daugiau nei 1000 taškų įvertintiems daiktams pergabenti taikomi specialūs reikalavimai. Pats svarbiausias – jie gali būti transportuojami tik tokiomis priemonėmis, kurios turi leidimą, nurodantį galimybę vežti pavojingas siuntas.

Tokie kroviniai paprastai įvardijami kaip ADR. Tai tarptautinė santrumpa, iššifruojama kaip Europos sutartis dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais.

Po ADR vėliava patenkantys kroviniai gali būti skirstomi į 9 klases:

Dujos. Į šią kategoriją patenka suspaustos, ištirpintos, suskystintos, atšaldytos dujos ir aerozoliai. Dauguma dujų yra itin degios, todėl kelia didelį pavojų.

Sprogmenys. Tai medžiagos, galinčios išskirti pavojingą kiekį šilumos, dujų, šviesos ar dūmų.

Degios skystosios medžiagos. Tokie skysčiai išskiria degius garus, taip keldami grėsmę.

Degios kietosios medžiagos. Tokios medžiagos gali labai greitai užsidegti, todėl su jomis būtina elgtis ypač atsargiai.

Oksiduojančios medžiagos. Tai produktai, kurie patys nebūtinai yra degūs, tačiau skatina kitų medžiagų degimą.

Toksiškos ir infekcinės medžiagos. Jos ypač pavojingos žmonėms – jei tokių medžiagų yra įkvepiama, praryjama arba jos patenka ant odos, tai gali palikti skaudžių pėdsakų. Infekcinėse medžiagose paprastai yra patogenų, įskaitant bakterijas, virusus, parazitus ar kitus organizmus, kurie sąlytyje gali sukelti žmonių ar gyvūnų ligas.

Radioaktyvios medžiagos. Šios medžiagos apibrėžiamos kaip bet kokios medžiagos, kuriose yra radioaktyviai skaidomų atomų. Šio proceso metu radioaktyviosios medžiagos gali skleisti potencialiai kenksmingą jonizuojančią spinduliuotę.

Ėdžiosios medžiagos. Jos pavojingos dėl cheminių reakcijų, galinčių sugadinti ar sunaikinti medžiagą.

Kitos pavojingos medžiagos. Tai visos į aukščiau išvardintas klases nepatenkančios medžiagos, kurios kelia pavojų aplinkai ir yra aukštesnės nei įprasta temperatūros.

Kaip nustatyti ar kroviniai pavojingi?

Kadangi pavojingų krovinių ekspedicija skiriasi nuo įprastos, prieš transportuojant krovinį svarbu išsiaiškinti, ar jis nepatenka į vieną iš išvardintų kategorijų. Tam, kad tiksliai nustatytumėte krovinio klasę, vertėtų tiekėjo ar gamintojo paprašyti MSDS dokumento. Jis atitinka tarptautinius standartus, yra pripažįstamas tarptautiniu mastu, o jame nurodoma svarbi informacija, galinti padėti nustatyti krovinio saugumą:

• pavojingumo klasė
• ingredientai ir sudėtis
• pirmosios pagalbos ir gaisro gesinimo informacija
• tvarkymo, gabenimo ir transportavimo informacija
• reaktingumas, toksiškumas ir ekologiniai aspektai.

MSDS dokumente galima rasti ir unikalų krovinio numerį. Tai keturženklis skaičius, identifikuojantis pavojingus krovinius, pavojingas medžiagas ir gaminius (pvz., sprogmenis, degius skysčius, toksines medžiagas ir kt.). Jis naudojamas tarptautinio transportavimo srityje.

Pavojingų krovinių pakavimas

Siunčiant bet kokį siuntinį, priklausomai nuo transportavimo būdo, galioja vienokios ar kitokios pakavimo taisyklės. Paprastai jos reikalingos tam, kad siuntinys išliktų saugus ir nesugadintas. Tačiau kalbant apie pavojingų krovinių ekspediciją, pakavimo taisyklės tampa itin svarbios ne tik dėl pačių daiktų, bet ir dėl aplinkos bei žmonių saugumo užtikrinimo.

Kaip supakuoti tinkamai?

Tinkamai nustačius krovinio pavojingumo klasę, nuo to priklausys ir jo įpakavimas. Nors universalių pakavimo taisyklių ir nėra, pakuojant svarbu atkreipti dėmesį į keletą dalykų.

Kokybė. Svarbu naudoti tik aukštos kokybės pakavimo medžiagas, atlaikančias bet kokias transportavimo ir oro sąlygas.

Saugumas. Būtina įsitikinti, ar supakavus išorėje neliko jokių pavojingų krovinio likučių ar medžiagų.

Sandarumas. Reikėtų atkreipti dėmesį, ar krovinys supakuotas sandariai ir visos jo detalės tinkamai pritvirtintos.

Žala. Svarbu įsitikinti, kad pakavimas nepaliktų galimybės atsirasti nuotėkiui ar kitokiam galimam krovinio išsiliejimui.

Kaip taisyklingai pažymėti?

Tam, kad pavojingo krovinio supakavimas būtų laikomas tinkamu, jį būtina pažymėti specialiais ženklais ir etiketėmis. Jos turi atsirasti tiek vidinėje, tiek išorinėje pakuotėse. Taip pat krovinį turi papuošti speciali transportavimo konteinerio etiketė. Joje privalo būti nurodytas IMDG kodas ir krovinio numeris. Ženklinimas turėtų atspindėti rizikos kategoriją ir pavojaus lygį.

Pavojingų krovinių ekspedicija

Nuo įprastų pavojingų siuntinių transportavimą skiria ne tik jų įpakavimas. Daug didesnių saugumo priemonių imamasi ir jų pergabenimo metu. O kartu su saugumo priemonėmis taikomi ir aukštesni pervežimo reikalavimai, kuriuos būtina įgyvendinti.

Visų pirma, didelių skirtumų būtų galima pamatyti jau pačiose gabenimo priemonėse. Pavojingus siuntinius pervežančiame transporte įrengiama bei patalpinama tam tikra saugumą užtikrinanti įranga. Ją sudaro ryškūs pakabinami įspėjamieji ženklai, keli gesintuvai, galvos apsaugos priemonės, tokios kaip šalmas ar apsauginiai akiniai. Visos šios priemonės nelaimės atveju padėtų išvengti bent dalies kenksmingų padarinių.

Egzistuoja ir daugybė taisyklių pavojingų daiktų krovimui į transporto priemonę. Vienos pagrindinių – susijusios su pavojingo krovinio vieta bendroje krovinių erdvėje. Paprastai pavojų keliantys daiktai turėtų būti dedami netoli priemonės durų. Taip pat jie neturėtų būti talpinami nepasiekiamose, sunkiai prieinamose vietose. Tokie žingsniai, jei kiltų avarija, užtikrintų didesnį krovinio saugumą ir sumažintų jo sprogimo ar išsiliejimo galimybes.

Tiesa, tokias transporto priemones vairuoti taip pat gali ne bet kas. Kiekvienas vairuotojas, transportuojantis pavojingus krovinius, privalo turėti teisę tokius krovinius vežti suteikiančią licenciją – ADR sertifikatą. Jis turi ir galiojimo laiką – leidimas transportuoti pavojingus krovinius paprastai suteikiamas 5 metams. Po šio laikotarpio, norint tęsti veiklą, licenciją būtina pratęsti. Tam reikia baigti kvalifikacijos tobulinimo kursus.

Ne mažiau svarbu ir tarptautinių normų laikymasis bei tinkama privaloma dokumentacija. Priklausomai nuo transportuojamų krovinių ir jų pavojingumo klasės, pervežant juos reikia pasirūpinti ir specialiais dokumentais, tokiais kaip pavojingų krovinių deklaracija, konteinerių pakavimo sertifikatas, pavojingų prekių sąrašas (manifestas) ir kiti.