Pažintis su krašto istorija

Daugiau nei 50 istorija ir kultūra besidominčių panevėžiečių leidosi į išskirtinę pažintinę kelionę, po vieną seniausių Lietuvos miestelių, išsaugojusių gilią istorinę ir kultūrinę atmintį – Joniškėlį.  Ši išvyka, simboliškai pavadinta „Mūsų šaknys“, buvo skirta gilesniam krašto istorijos, kultūros ir tapatybės suvokimui.

Patyriminės kelionės metu mus lydėjo ne kas kitas, o žinomas kraštotyrininkas, neprilygstamas gidas Viktoras Stanislovaitis daugeliui žinomas kaip Dėdė Juzė.

Charizmatiškasis lektorius pristatė gyvą ir vaizdingą pranešimą apie mūsų krašto istoriją, kultūros ženklus ir tapatybės ištakas. Vėliau dalyviai žvalgėsi po istorinę miestelio aplinką, aplankė svarbiausius kultūros objektus, gilinosi į Joniškėlio istoriją, kultūrą ir architektūrą, diskutavo apie regioninį identitetą, atminties išsaugojimą bei tautinio paveldo svarbą.

Tai toli gražu ne pirmoji Viktoro Stanislovaičio organizuota ekskursija, tačiau kiekviena jų – tarsi gyvas spektaklis, kurio centre atsiduria ne tik vietovės istorija, bet ir asmeninis ryšys su klausytojais. Dėdė Juzė garsėja tuo, kad savo pasakojimuose neapsiriboja vien sausa istorine informacija. Jis sujungia istorinį faktą, gyvą liudijimą ir humorą, tad pasakojimas tampa neprilygstamu kultūriniu ir emociniu potyriu.

Viktoras Stanislovaitis vedė panevėžiečius per senąjį miestelio centrą, senamiestį, pristatė išlikusius XIX a. architektūros paminklus, pasakojo apie Joniškėlio dvarą, kuris ilgus metus priklausė garsiajai Karpių giminei. Dalyviai išgirdo mažai žinomų faktų apie šio regiono žmones, dvarininkus bei pokario gyvenimą. Ne tik sužinojome apie tarpukario miestelio gyvenimą, bet ir aplankėme senąją vaistinę, Švč. Trejybės bažnyčią, stebuklingą akmenį, padedantį ištekėti vienišoms moterims ir merginoms, seniausią Lietuvoje universitetinę ligoninę, trejas kapines. Gyvas pasakojimas nenutrūko nė akimirkai – kiekvienoje stotelėje dėdė Juzė kalbėjo ne tik apie praeitį, bet ir apie šiandienos Joniškėlį – kaip jis keičiasi, ir ką verta išsaugoti ateities kartoms.

Sekanti kultūrinio maršruto stotelė – pažintis su  Pasvalio krašto muziejumi, kur keliauninkai  susipažino su etnografiniu regiono paveldu, kraštui būdingais amatais ir išskirtinėmis asmenybėmis. Apsižvalgę po muziejaus ekspozicijas, ekskursijos dalyviai galėjo prisiliesti prie autentiškų daiktų, išvysti senovinių buities reikmenų, tautinių drabužių, fotografijų ir dokumentų, liudijančių ne tik Pasvalio krašto, bet ir visos Lietuvos kultūrinę raidą.

Užsukome ir į Pasvalio Mariaus Katiliškio viešąją biblioteką – vieną moderniausių ir kultūriškai aktyviausių šio regiono viešųjų erdvių. Čia mus pasitiko paslaugūs darbuotojai, kurie  aprodė įspūdingas erdves, papasakojo bibliotekos istoriją, pristatė čia vykdomas veiklas. Apžiūrėjome bibliotekos patalpas – nuo šviesių skaityklų, vaikų literatūros kambarių iki inovatyvių edukacinių zonų. Aplankėme ir bibliotekos muziejinę ekspoziciją, skirtą Mariui Katiliškiui – čia išvydome unikalių dokumentų, knygų, asmeninių daiktų, kurie leidžia pažvelgti į šio iškilaus išeivijos rašytojo gyvenimą ir kūrybą.

Kelionė buvo ne tik turininga, bet ir kupina bendrystės dvasios – panevėžiečiai dalijosi įspūdžiais ir prisiminimais. „Buvo ne tik įdomu, bet ir labai jautru – Viktoro pasakojimai leido pamatyti Joniškėlį visai kitaip“, – sakė viena iš keliautojų. „Ekskursija paliko gilų įspūdį. Dėdė Juzė moka uždegti susidomėjimą net tiems, kurie iki tol nesidomėjo istorija“, – po kelionės kalbėjo kita išvykos dalyvė.

Pažintis su miesteliu bei spalvingi Viktoro Stanislovaičio pasakojimai apie šio krašto žmones, istorinius įvykius, atverdami naujus žvilgsnius į praeitį ir pabrėždami jos ryšį su dabartimi, neabejotinai praturtino žiniomis. Tad mūsų tikslas – skatinti žmones pažinti savo kraštą, gilintis į istoriją ne kaip į vadovėlio tekstą, o kaip į gyvą ir artimą pasakojimą, kuris padeda geriau suprasti, kas mes esame, – pasiektas. Išvažiuojamasis seminaras dar kartą priminė, jog mūsų šaknys stiprios, kai jas prisimename.

Ši kelionė – bibliotekos vykdomo projekto „Mūsų tapatybės atspindys: tarmė ir kalba“ dalis. Projektą finansuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Tekstas Indrės Rapkevičienės