Per Lietuvą praūžus COVID-19 pandemijai ne vienas darbo rinkos ekspertas drąsiai prognozavo, kad ir po jos didelė dalis darbuotojų darbuosis iš namų, o biurų paklausa gerokai sumažės, tačiau, praėjus beveik penkeriems metams po karantino pabaigos, panašu, kad šimtaprocentinis darbas nuotoliu tampa vis retesniu reiškiniu.
„Kaip parodė CVMarket.lt apklausa, kurios metu apklausti 3727 įvairių Lietuvos įmonių dirbantieji, tarp didžiausių darbdavio patrauklumų darbuotojai nurodė gerą atmosferą darbe, konkurencingą atlyginimą, galimybę daugiau uždirbti parodant gerus darbo rezultatus ir lankstų darbo grafiką, – sako portalo atstovė Raimonda Tatarėlytė, – Pastebėtina, kad požiūris į nuotolinį darbą, kaip jį vertina darbuotojai ir kaip – darbdaviai, gerokai skiriasi. Darbuotojai mielai dirbtų iš namų kad ir visą savaitę, tačiau darbdaviai labiau linkę siūlyti darbą nuotoliu tik keletui dienų per savaitę ar keliasdešimčiai dienų per metus.“
Štai lietuvių šiemet išrinkti patraukliausi Lietuvos darbdaviai nuotolinio darbo nebelaiko savarankiška vertybe, o veikiau viena iš platesnio lankstumo formų. Kaip rodo šių darbdavių pateikti komentarai nuotolinio darbo tema, kuriuos surinko CVMarket.lt, dauguma įmonių remiasi hibridiniu modeliu ir pabrėžia, kad svarbiausia yra ne fizinė darbo lokacija, bet darbo pobūdis, komandos poreikiai ir pasiekiamas rezultatas. Vienos organizacijos darbuotojams palieka daugiau laisvės susitarti tarpusavyje, kitos nusistato aiškesnes taisykles, tačiau beveik visur kartojasi ta pati mintis: nuotolinis darbas galimas tiek, kiek jis padeda išlaikyti efektyvumą, bendradarbiavimą ir gerą darbo kokybę.
Lankstumas ar nuotolis
Labiausiai akcentuojamas pasitikėjimu grįstas lankstumas. „Telia“ žmonių, kultūros ir teisės vadovė Daiva Kasperavičienė aiškiai sako, kad „svarbiausia, ne kur dirbi, o kaip bendradarbiauji ir kokį rezultatą sukuri“, o laikinai einanti LTG Žmonių ir kultūros vadovės pareigas Brigita Valenčienė priduria, kad „svarbiausia ne tai, kur žmogus sėdi, o kokią vertę jis sukuria“. Tokia pozicija rodo, kad darbo vieta vis dažniau vertinama pragmatiškai: ji pasirenkama pagal užduotis, susitikimų poreikį ir asmeninę darbuotojo situaciją. Kartu įmonės lankstumą supranta ne vien kaip galimybę dirbti iš namų. Pavyzdžiui, „Telia“ mini ir lankstesnę darbo dienos pradžią bei pabaigą, taip pat trumpesnius penktadienius, o „Teltonikos“ viceprezidentė žmogiškųjų išteklių vystymui Diana Dimskytė pastebi, kad darbuotojams svarbus „ne tiesiog pats nuotolinis darbas, o lankstumas“ kaip galimybė derinti profesinius ir asmeninius poreikius.
Prie šios grupės natūraliai dera ir šiųmetinio Patraukliausių Lietuvoje darbdavių sąrašo lyderė – „Vinted“. Iš oficialių karjeros puslapių matyti, kad įmonė save pristato kaip hibridinę organizaciją: dvi dienos biure yra rekomenduojamos, bet neprivalomos, o konkretų ritmą nusistato pati komanda. Be to, „Vinted“ viešai mini ir „workation“ galimybę — dirbti nuotoliu iki 90 dienų per metus, iš kurių 21 diena gali būti praleista už Europos Sąjungos ribų. Tai leidžia „Vinted“ pozicionuoti ne kaip visiškai nuotolinį darbdavį, o kaip lankstų hibridinį variantą, kuriame derinamas savarankiškumas ir gyvo bendradarbiavimo nauda.
Vis dėlto iš pateiktų darbdavių komentarų taip pat matyti, kad biuras daugeliui darbdavių išlieka labai svarbi darbo kultūros dalis. „Nord Security“ Talentų departamento vadovė Lauryna Girėnienė išskiria, kad įmonė „labai tiki gyvo bendravimo sprendimų priėmimui greičio galia“, „Swedbank“ Karjeros centro vadovė Simona Lėverienė pabrėžia gyvo bendravimo ir buvimo kartu svarbą komandos dvasiai. „Teltonikos“ atstovė gana aiškiai pabrėžia, jog prioritetą teikia darbui gyvai, ypač ten, kur reikia intensyvaus bendradarbiavimo.
Griežtai ir liberaliai
Kitaip tariant, net ir pripažindamos nuotolinio darbo naudą, įmonės nėra linkusios visiškai atsisakyti darbo biure. Priešingai, jos mato biurą kaip vietą, kurioje greičiau gimsta sprendimai, lengviau dalintis idėjomis ir stiprėja komandos ryšys.
Skiriasi tik konkretus šio lankstumo mastas. Vienur modelis gana aiškiai apibrėžtas — pavyzdžiui, SEB bankas taiko 3+2 principą, „Nord Security“ mini 3 dienas biure, „Thermo Fisher Scientific“ leidžia dirbti nuotoliu iki vienos dienos per savaitę, o „Kilo“, anot įmonės komunikacijos vadovės Giedrės Buivydaitės, suteikia iki 40 nuotolinio darbo dienų per metus. Tuo tarpu BURGA ir kai kurie kiti patraukliausi Lietuvos darbdaviai išsiskiria didesniu lankstumu, suteikdami darbuotojams galimybę dirbti iš pasirinktos vietos Lietuvoje ar už jos ribų.
„Apibendrinant galima sakyti, kad patraukliausių darbdavių atsakymai rodo, jog šiandien darbo rinkoje stiprėja ne visiško nuotolio, o pasitikėjimu grįsto hibridinio darbo samprata: svarbūs ir rezultatai, ir galimybė darbuotojams derinti darbą su asmeniniu gyvenimu, tačiau ne mažiau svarbus išlieka gyvas ryšys su komanda,“ – reziumuoja CVMarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė.
