Perėjimas prie tvarios energijos gamybos: Lietuva fiksuoja greičio ir masto rekordus

Kol ES valdantieji vis dar diskutuoja, ar jiems reikia naujų vamzdynų, ar jie gali atitrūkti nuo gamtinių dujų čiaupo, Lietuva rekordiniu greičiu pertvarkė savo šilumos ūkį, kad galėtų naudoti vidaus biomasės išteklius ir palikti savo energetinės priklausomybės nuo Rusijos erą. Dabar šalyje modernizuojami CŠT tinklai ir atveriamos naujos galimybes saulės ir šilumos siurblių technologijų panaudojimui.

Stelmužė yra visa tai kas susiję su medžiu. Šis mažas kaimas šiaurės rytų Lietuvos miškuose yra žinomas dėl medinės koplyčios, pastatytos be pjūklų ir geležinių vinių. Bei dėl garsiojo Stelmužės ąžuolo – seniausiojo ąžuolo Europoje, 23 metrų aukščio ir kuriam jau daugiau nei 1500 metų. Jo kamienui apglėbti prireiktų ne mažiau kaip 9 žmonių rankų.

Senieji ir didžiulio ploto Lietuvos miškai taip pat yra vienas iš faktorių prisidėjusių prie Europoje greičiausio ir plataus masto šilumos energijos gamybos perėjimo nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių išteklių. Šio perėjimo istorija yra dramatiška tarptautinės politikos, klimato kaitos ir technologinės pažangos visuma.

Greičiausias ir plačiausias perėjimas prie tvarios energijos gamybos Europoje

Kai Lietuva 1990 m. tapo nepriklausoma valstybe ir 2004 m. įstojo į Europos Sąjungą, ji siekė ir savo energetinės nepriklausomybės. Būdama Sovietų Sąjungos dalimi, Lietuva ne tik eksploatavo Černobilio  tipo Ignalinos atominę elektrinę, bet kaip ir dauguma Rytų Europos šalių, turėjo gerai išvystytas centralizuoto šilumos tiekimo  (CŠT) sistemas, šilumos gamybai naudojančias Rusijos gamtines dujas ir mazutą.

„2013 m. mes vis dar didžiąją dalį šilumos gaminome iš Rusijos importuojamų gamtinių dujų“, – sakė Lietuvos energetikos instituto direktorius dr. Sigitas Rimkevičius. „Nuo tada mūsų kuro konversija gamybos šaltiniuose iš dujų į biokurą pasiekė pasaulio rekordą tiek greičio, tiek masto atžvilgiu.“ Tiesa sakant, vos po trejų metų biokuro dalis išaugo iki beveik 70%, o tai vienas geriausių rodiklių Europoje. „Mes tai vadiname Europos rekordu“, – priduria Rimkevičius

Rekordinė “žaliosios” šilumos dalis

Kai kuriose Vakarų Europos valstybėse, kaip, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje  centralizuotas šilumos tiekimas yra vis dar nauja koncepcija. Čia CŠT dalis rinkoje yra nedidelė – tik 2 proc., tuo tarpu kai visi Lietuvos miestai turi savo išvystytus CŠT tinklus. „Daugiau nei pusė Lietuvos namų ūkių yra prisijungę prie centralizuoto šilumos tinklo“, – aiškina Rimkevičius. – Ir šis skaičius pamažu didėja. Nepaprastas Lietuvos šilumos energetikos nepriklausomybės tempas tampa dar akivaizdesnis lyginant su didžiausia ir galingiausia ES ekonomika. Vokietija planuoja importuoti dar daugiau gamtinių dujų iš Rusijos per visame pasaulyje žinomą šiuo metu tiesiamą „Nord Stream“ dujotiekį, tuo tarpu Lietuva pasinaudojo ES struktūrinių fondų parama, kad atitrūktų nuo gamtinių dujų čiaupo.

„Lietuvos miškai nėra vien tik dideli“, – sako dr. Valdas Lukoševičius, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas. „Jie taip pat yra vieni tinkamiausių medienos gamybai pasaulyje. Taigi, galimybė naudoti medienos pramonės biokuro perteklių ir atliekas yra ne tik pigesnis ir draugiškesnis klimatui žingsnis, bet ir nacionalinio išsivadavimo aktas! “ Energijos prieinamumo užtikrinimas yra svarbus iššūkis pereinant į tvarios energijos gamybą visame pasaulyje. Lietuva tapo pavyzdžiu, kai šilumos kainos nuo 2011 m. drastiškai sumažėjo – daugiausia dėl vietinės biomasės naudojimo  ir technologinės pažangos. Vidutinė biokuro pirkimo kaina yra trečdaliu žemesnė nei gamtinių dujų.

Kitas žingsnis: ne tik  biomasė

Nepaisant šių milžiniškų pasiekimų, sparti Lietuvos CŠT sektoriaus transformacija dar toli gražu nesibaigė. „Mes susiduriame su naujais iššūkiais, nes biomasės naudojimas ir jos faktinis poveikis klimatui šiuo metu plačiai diskutuojamas ir vertinamas. Ir nors mūsų sistemose naudojamas biokuras yra tvarus, gaunamas iš vietinės medienos pramonės produktų, pasaulinė konkurencija sukelia vis didesnį spaudimą, todėl biokuras tampa mažiau prieinamu ištekliu “, – sako Lukoševičius.

Štai kodėl šalis jau žvelgia į kitą kuro diversifikacijos etapą. Artimiausiu metu pradės veikti efektyvios biokogeneracinės jėgainės, vienu metu gaminančios šiluma ir elektrą, kas leis pakeisti esamus tipinius biokuro katilus. Lukoševičius priduria: „Ir, kas dar svarbiau, mes jau nagrinėjame ne tik su biomase susijusius atsinaujinančios energetikos sprendimus“.

Lietuvos žiemos yra šaltos, o didelių šilumos poreikių bus neįmanoma padengti kitais atsinaujinančiais energijos šaltiniais nei biokurą naudojančiais katilais. Lukoševičius: „Tačiau saulės energijos naudojimas vietoj biokuro vasaros mėnesiais karštam vandeniui gaminti yra pirmoji galimybė, kurią dabar nagrinėjame. Vis dėlto tai nėra lengva įgyvendinti. Svarbi išankstinė saulės energijos naudojimo sąlyga yra iki 60 °C pažeminta darbinė temperatūra tinkle. Savo ruožtu tam prireiks sumažinti šilumos nuostolius tiek pastatuose, tiek tinkluose“.

Pradedant Šalčininkais tęsiant kitur

Šalčininkai nedidelis beveik 7000 gyventojų miestelis, įsikūręs 1972 metais kaip aplinkinio rajono centras. Šalčininkų teritorijos plane erdvi ir tiksliai apskaičiuota tipinio miestelio infrastruktūra: mokykla ir bendrabučiai, naujas vaikų darželis, kino teatras ir savivaldybės pastatai – tai, kas atspindi vėlyvosios Sovietų Sąjungos miestų planavimo architektūros paveldą.

Tačiau Šalčinikuose daugiau nei 30 metų veikiantis CŠT tinklas taip pat paveldėjo sovietinio palikimo trūkumus: didelius šilumos nuostolius tiek dėl prastos pastatų šiluminės izoliacijos, tiek dėl per didelių to laikmečio suprojektuotų šilumos gamybos įrenginių ir perdavimo sistemų. Lukoševičius: „Lietuvos pastatuose šilumos suvartojimas yra dvigubai didesnis nei Vakarų Europos šalyse.“ Todėl Šalčininkų miestas buvo išrinktas pilotiniu įgyvendinant „Upgrade DH“ projektą, finansuojamą iš Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ lėšų. Tiek Šalčininkų šilumos tiekimo įmonė, tiek Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija yra šio projekto partnerės. Tikimasi, kad mažo pietryčių Lietuvos miestelio įžvalgos ir patirtis bus pritaikyti kituose Europos miestuose.

„Šalčininkuose senus susidėvėjusius sovietinius plieninius vamzdžius keičiame iš anksto izoliuotais vamzdžiais, kurių izoliacija yra žymiai geresnė. Iš dalies mes netgi naudosime lanksčius iš anksto izoliuotus plastikinius vamzdžius, kurie, nepaisant ribotos darbinės temperatūros, tampa plačiau naudojami dėl patobulintų srauto charakteristikų. Jie lengvai montuojami ir iki minimalaus lygio sumažina šilumos nuostolius “, – sako Šalčininkų šilumos tiekimo įmonės vadovas Arturas Danulevič. Tinklo optimizavimas dar labiau sumažins šilumos netektis ir priartins Lietuvą prie ateities planų, kuomet šilumą gaminsime išmaniosiomis AEI technologijomis, įskaitant saulės jėgaines ir šilumos siurblius.

Saulės technologijos ir šilumos siurbliai pakeičia biomasę

Artimiausiame paramos laikotarpyje atšaukiama valstybės pagalba biokuro katilams. Rengiamos naujos finansavimo priemonės išmaniesiems AEI sprendimams tame tarpe saulės ir šilumos siurblių technologijų diegimui. Dr. Valdas Lukoševičius sako: „Mums reikalinga visa parama, kurią galime gauti pertvarkai. Lietuvos vyriausybė yra pasirengusi, tačiau ES turi uždegti žalią šviesą. Tada Lietuvos šilumos ūkio pertvarkos rekordai galės tęstis “

Šis pranešimas apie  Lietuvos pasiekimus šilumos ūkyje š.m. gegužės 4 d. publikuotas Europos žinisaklaidos portaluose:

https://www.solarserver.de/2021/05/05/litauens-waermewende-weltrekord-bei-der-umstellung-von-gas-zu-erneuerbaren-energiequellen/;


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: