Petras Auštrevičius. Arvydas Sekmokas. Ar streso testų įgyvendinimo užtenka siekiant, kad Baltarusijos AE Astrave būtų saugi?

Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, Sajūdžio prieš Astravo AE valdybos pirmininkas
Arvydas Sekmokas, energetikos ekspertas, Sajūdžio prieš Astravo AE valdybos narys

Kalbant apie Baltarusijos atominės elektrinės Astrave veiklos pradžią, Lietuvos valdžios atstovai pabrėžia reikalavimą, jog ES streso testų rekomendacijos turi būti įgyvendintos iki elektrinės paleidimo – o tada Baltarusijos AE bus jau, neva, saugi. Deja, tokia pozicija yra klaidinga – nes netgi įgyvendinus streso testų reikalavimus (nors ir to Baltarusija padaryti neplanuoja), užtikrinti atominės elektrinės saugumo tol, kol ji stovi būtent Astravo teritorijoje, neįmanoma. Tad kas gi tie streso testai ir kodėl negali padėti, jei elektrinė stovi nesaugioje vietoje? Paaiškiname plačiau.

2011 metais įvykus milžiniškai avarijai Fukušimos atominėje elektrinėje kilo susirūpinimas dėl atominių elektrinių, esančių netoli didelių miestų Europoje, saugumo. Branduolinės saugos organizacijos parengė deklaraciją – taip vadinamus streso testus, kurie turėjo būti patikinimas, kad atominė elektrinė bus saugi net susidarius ypatingai nepalankiai situacijai, kaip buvo Fukušimos AE.

Visos atominės elektrinės Europoje tokius streso testus atliko – t. y. užpildė minėtą deklaraciją, kad yra numatytos reikiamos priemonės saugai užtikrinti. Kai kurios iš šių elektrinių tam, kad galėtų tinkamai užpildyti deklaraciją, įgyvendino kai kuriuos papildomus saugumo reikalavimus.

Kokie streso testų deklaracijos reikalavimai – nuo ko turi būti apsisaugoma?

Labai grubiai juos galima suskirstyti į tris grupes.

Visų pirma tai reti, bet didelius padarinius galintys sukelti įvykiai – tokie kaip žemės drebėjimas ar potvynis. Ypač didelis dėmesys yra skiriamas seisminiams įvykiams. Prie tokių grėsmingų įvykių priskiriami ne tik gamtos, bet ir žmonių sukelti įvykiai tokie kaip komercinio lėktuvo pataikymas į atominę elektrinę ar analogiškos galios teroristinis aktas.

Antra pavojingų įvykių grupė tai situacija, kai sutrinka atominės elektrinės darbas.  Taip gali įvykti, kai valdymo sistemoje dingsta elektra, nutrūksta reaktoriaus aušinimas ar įvyksta kitoks technologinis gedimas. Čia galima priskirti elektrinės operatorių tyčines ar netyčines klaidas, klaidingas ar neišsamias technologines instrukcijas ar net atominės elektrinės projektavimo ar statybos ir įrengimo darbų trūkumus ar broką.

Pagaliau dar viena labai svarbi situacijų grupė – tai sunkių avarijų valdymas. Tai gali būti reaktoriaus šerdies ar panaudoto kuro aušinimo baseinų perkaitimas, o taip pat reaktoriaus apsauginio gaubto pažeidimai ar suirimas. Dažniausiai tai yra pirmų dviejų situacijų tęsinys, kai susidaro kritinė situacija ir ją suvaldyti ypač sunku ir sudėtinga. Čia yra labai svarbu tikslios ir aiškios instrukcijos bei personalo pasirengimas jas tinkamai vykdyti.

Visos trys situacijos gali baigtis radioaktyvių dalelių išmetimu į aplinką – orą, žemę ar vandenį.

Radioaktyvūs debesys ar tekantis vanduo gali pasiekti nutolusias teritorijas ir užnuodyti ne tik gamtą, bet ir kaimus bei miestus.

Ar Baltarusijos AE (toliau BAE) atitinka streso testų reikalavimus?

Įsidėmėtina, kad 1909 m. prie Gudogų geležinkelio stoties tik 27 km. nuo BAE aikštelės įvyko skirtingais vertinimais nuo V iki VII balų intensyvumo žemės drebėjimas. Tokio intensyvumo žemės drebėjimas gali sukelti pastatų pažeidimus, gali griūti kaminai, skamba bažnyčių varpai.  Dar svarbiau yra tai, kad prieš projektuojant BAE nebuvo atliktas seisminės saugos vertinimas. 2018 m. BAE streso testų peržiūros ataskaitoje nurodyta peržiūrėti seisminės saugos vertinimą ir atlikti būtinus viso projekto pakeitimus bei sumontuotos įrangos modifikacijas. Deja, į tai nebuvo atsižvelgta ir jokie seisminio saugumo pagerinimai neatlikti. Tas pats pasakytina apie atsparumą į BAE atsitrenkus komerciniam lėktuvui.

Streso testų deklaracijoje nebuvo paminėta jokia informacija apie statybos kokybės bei saugos reikalavimų užtikrinimą BAE statybos ir veikimo metu. Tuo tarpu buvo dažni pranešimai apie pažeidimus, avarijas ir net žmonių žūtis statybos metu. 2018 m. streso testų peržiūros ataskaitoje visiškai neminimos tyčinių žmogaus veiksmų ar teroristinės rizikos. Kas gali garantuoti, kad tariamam BAE saugumui užtikrinti negali būti surengtos Rusijos-Baltarusijos „ žaliųjų žmogeliukų“ provokacijos Lietuvos teritorijoje ar paleista raketa į iš Vilniaus pakilusį ar netoliese praskrendantį lėktuvą kaip įvyko su Malaizijos lėktuvu MH17 virš Rytų Ukrainos. Be šių ir visų kitų BAE saugumo spragų pašalinimo bet kokia streso testų deklaracija negali būti pripažinta kaip tinkama.

Svarbu pažymėti, jog Baltarusijos pateiktas planas dėl streso testų įgyvendinimo, ne tik nenumato ištaisyti visų esminių su seisminių įvykių ar avarijų grėsme susijusių trūkumų, bet ir tų priemonių, kurios vis tik numatytos, įgyvendinimo terminai nurodomi žymiai vėlesni nei planuojamas pirmojo energijos bloko paleidimas. Elektrinę planuojama paleisti jau šiemet, o daugumos priemonių įgyvendinimo terminai – 2021-2024 metai. Vienos priemonės terminas – tik 2025 metų pradžia. Tad elektrinė veiks, bet saugiklių nuo avarijų joje kol kas nebus.

Nukreipiamas dėmesys nuo esminės problemos – netinkamos vietos

Būtina suprasti, kad BAE streso testų deklaracija yra tik nepriimtinas bandymas nukreipti dėmesį nuo esminės problemos. Esminė problema yra netinkamai parinkta vieta atominei elektrinei.

Prieš pradedant kiekvieną reikšmingą projektą turi būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas tarpvalstybiniame kontekste. Dėl to 1991 m. susitarė 45 šalys ir pasirašė bei ratifikavo taip vadinamą ESPOO konvenciją. Lietuva šią konvenciją ratifikavo 2001 m., o Baltarusija 2005 m. ESPOO šalių narių vykdomasis komitetas 2018 m. pripažino, kad Baltarusija, vykdydama BAE projektą, nesilaikė tarptautinės teisės – tai yra pažeidė ESPOO konvenciją netinkamai parinkdama vietą BAE aikštelei. Jokios streso testų deklaracijos negali pašalinti šio pažeidimo ir užtikrinti BAE saugumo. Po Fukušimos katastrofos TATENA (Tarptautinė atominės elektrinės agentūra) įvertinusi šios katastrofos pasekmes nustatė rekomenduojamų veiksmų zonas, pagal nuotolį nuo atominės elektrinės. Skubių apsaugos veiksmų zona yra 30 km. Tai yra atstumas nuo AE, kurio ribose, esant pranešimui apie avariją (general emergency), per vieną valandą turi būti imtasi apsaugos veiksmų (evakuacijos), o taip pat numatyti priemones institucijoms (ligoninėms, slaugos namams, kalėjimams), kurias skubiai evakuoti neįmanoma. Pagal BAE reaktoriaus galingumą taip vadinamas išplėsto planavimo atstumas (extended planning distance)  yra 100 km., kurio ribose gali reikėti per vieną dieną vykdyti evakuaciją. Reikia atminti, kad Vilnius nuo BAE yra nutolęs mažiau nei 50 km.

Tai reikštų, jog blogiausio scenarijaus atveju Lietuvai gali tekti ieškoti būdų ne tik kaip evakuoti trečdalį šalies gyventojų, bet ir pagrindines šalies institucijas, kurios įsikūrusios sostinėje. Kaip institucija, kuri pati turi evakuotis, galėtų užtikrinti tinkamą gyventojų perkėlimą? Kas nutiktų šalies politinei, socialinei, ekonominei ir kultūrinei sistemai, jei visų institucijų veikla staiga nutrūktų? Daug klausimų, tačiau atsakymus ir sprendimus Lietuvos valdžia turi turėti jau dabar.

Jeigu Europos Komisijos ekspertai (ENSREG) neprieštaraus padarytam tarptautinės teisės pažeidimui, BAE paleidimui ir iškilusiai branduolinei grėsmei Vilniui bei Lietuvai, tai liudys dvejopus standartus. Belieka tikėtis, kad Lietuva nesitaikstys su dvejopų standartų politika.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: