Piligriminė kelionė: dvasiniai klodai atverti gilesniam pažinimui

Rugsėjo 15 d. – Švč. Mergelė Marija Sopulingoji – Šeimų ir bendruomenių diena. Kai stipri šeima – stipri ir bendruomenė. „Malda yra geriausiai mus sujungiantis ryšys. Tik per maldą tikintieji susitinka kitame lygmenyje, kuriame nelygybė, nesusipratimai, kartėlis ir priešiškumas įveikiami, įveikiami Dievo, Viešpaties ir mūsų visų Tėvo, akivaizdoje“ – teigė Jonas Paulius II. Minėdami jo 25-erių metų vizito sukaktį bei ruošdamiesi Popiežiaus Pranciškaus apsilankymui, ankstų rytą 53 Zarasų rajono piligrimai patraukė į Šilinių atlaidus, kurie švenčiami 410 m. Mergelės Marijos pasirodymų Šiluvoje sukaktį.

Kasmet į rugsėjy vykstančias iškilmes Šiluva pritraukia minių minias maldininkų iš įvairiausių Lietuvos ir pasaulio vietų. 1608 metais įvykęs Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas iki šiol kuria stebuklingą pojūtį visiems, čia apsilankantiems: įspūdingoje Apsireiškimo koplyčioje pilna įvairiausio amžiaus žmonių – nuo mažyčių kūdikėlių iki žilagalvių senjorų: vieni atkeliauja čia patys melsti sveikatos ar padėkoti už brandaus gyvenimo laimę, už kitus – meldžiamasi, maldaujama palaimos.

Švč. M. Marijos Gimimo bazilika pasitinka nuostabia, puošnia baroko architektūra: įvairiausi drožti ornamentai ir nuostabios šventųjų skulptūros kuria šviesų ir nepakartojamą įspūdį: kiekvienas pajunta dieviškumo dvasią. Vitražuose žaidžiantys saulės spinduliai slopina baimes ir nerimą, suteikdami iškilmingumą, tuo labiau, kai juose – kiekvienam krikščioniui prasmingiausi akcentai: šventųjų gyvenimo akcentai.

Bazilikoje yra Ligonių Sveikatos koplyčia, kurioje niekada netrūksta besimeldžiančių.

Prieš 25 metus Šiluvoje meldėsi ir Šventasis Tėvas Jonas Paulius II – Jo atminimas įamžintas statula: ranką iškėlęs Popiežius laimina visus.

Nuo Bazilikos iki Apsireiškimo koplyčios didelė aikštė – ji šiandien buvo pilna. 12 val. Buvo Meldžiamasi už šeimas, kad jos atrastų stiprybės Nazareto šeimos pavyzdyje. Šv. Mišias aukojo ir meldėsi daug kunigų.

Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis, turintis uždarą kiemą, paliko gilų įspūdį, nors stabtelėta trumpam. Iškart matyti, kad čia ypatingai populiari vieta: sutikome ne vieną jaunavedžių porą.

Bažnyčia išsiskiria savo puošnumu, švelniomis spalvomis – tai skatina mūsų dvasingumą, stiprina tikėjimą ir pasitikėjimą bei galimybę padėkoti Dievui už patirtas malones, atsinaujinti dvasiškai.

Spėta apžiūrėti (ir patiems „išbandyti“) Kristaus laiptų koplyčią. Nors ji ir nedidelė – pakilti iki Nukryžiuotojo Jėzaus Kristaus altoriaus galima tik klūpomis – 28 laipteliai įveikiami tam, kad galėtum dar kartą apmąstyti Kristaus gyvenimo ir kančios prasmę, teisingai pradėtum vertinti visus savo gyvenimo niuansus.

„Tauta, kuri su tokiu ištvermingumu ir pamaldumu keliauja į tą kalną pastatyti naują kryžių, tiki gyvenimu, tiki prisikėlimu“ – sakė Popiežius Jonas Paulius II, kalbėdamas apie lietuvių tautą ir Kryžių kalną, kadangi Kryžius – krikščioniui visada buvo tikėjimo, stiprybės ir vilties ženklas. Su kryžiaus ženklu pradedama ir baigiama diena, juo išlydima į Amžinuosius Tėvo namus, juo laimina Tėvai vaikus. Todėl apsilankymas Kryžių kalne – labai prasmingas šios piligriminės kelionės akcentas. Lietuva nuo seno garsėjo kryžiais. Daug jų iki šiol saugo mūsų pakeles… Ne veltui 2001 m. į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą buvo įrašyta ir Kryždirbystė, kaip unikali lietuvių liaudies meno šaka. Niekas nebepajėgs suskaičiuoti, kiek kryžių yra Čia šiandien, kiek jų būta iš viso? Kryžius… ant to kryžiaus mažesni kryžiai, o ant jų – kryželiai, kryžiukai… Įvairiausiais drožiniais papuošti, iš įvairiausių pasaulio ir Lietuvos vietų, skirtingo dydžio, sukurti ir pastatyti skirtingoms intencijoms… Kryžių kalnas kasmet auga į aukštį ir į plotį, nes kasdien pastatoma vis naujų.. Juk ne veltui, Popiežius Jonas Paulius II, lankydamasis Lietuvoje, ne tik meldėsi Kryžių kalne, bet likęs sužavėtas šiuo unikaliu reiškiniu, padovanojo tvirtą ąžuolinį kryžių, kaip tautos tvirtybės simbolį.

Rudeniški debesys vis niaukstė dangų, tačiau lietaus nebuvo atsiųsta. Diena buvo nuostabi: turininga, įsimintina, skatinanti ne tik apmąstyti, bet ir padėkoti Viešpačiui už mūsų Duotybę. Popiežiaus Pranciškaus vizitui jau pasiruošta: dvasiniai klodai atverti gilesniam ir prasmingesniam pažinimui ir supratimui.

Už nuostabios kelionės organizavimą ne tik nuoširdžiausia padėka, bet ir kiekvieno sukalbėta maldelė – mūsų parapijos klebonui kunigui Vydui JUŠKĖNUI.

Dėkojame – ne tik lydėjusiam ir besimeldusiam kartu, bet ir aiškinusiam tikėjimo pažinimo tiesas -diakonui Dainiui KAUNIEČIUI,

už bendruomeniškumo puoselėjimą – Halinai GUDŽIUKIENEI, Gyvojo Rožinio draugijos vadovei,

už saugią kelionę – Tautvilui MIČIŪNUI – UAB „Zarasų autobusai“ vairuotojui.