Pinklės vandentvarkos įmonėms – nepažymėtos trasos

Visos be išimties vandentvarkos įmonės susiduria su globalia problema – vandentiekio trasomis, kurios nepažymėtos brėžiniuose. Jos kartais „randamos“ po gyvenamaisiais ar  ūkiniais pastatais, daugiabučiais. Trasos būna sudūlėjusios, o pro nesandarius sujungimus nuotekų tinkluose sunkiasi infiltracinis vanduo. Ne gana to, vandentiekio vamzdynai per sandūras praleidžia vandenį ir apsemia namų rūsius.  Skaičiuojama, kad tokių trasų yra apie 60–70 procentų.

Molėtuose trąsos rūsyje

Štai „Molėtų vandenų“ gamybos vadovė Genovaitė Žemaitienė mini, kad, atlikdami savivaldybės perduotų tinklų inventorizaciją, trasos rastos po gyvenamųjų namų pamatais,  per gyvenamųjų namų kiemus. Jos klotos  naudojant bet kokias tuo metu turėtas medžiagas – cinkuotus, metalinius, plastikinius vamzdžius. Trasos buvo paklotos be jokių projektų.

„Šios trasos mums vos ne pragaras, – sako G. Žemaitienė. – Vamzdynų „įvairovė“ nepadeda  užtikrinti geriamojo vandens kokybės. Ištikus avarijai, neretai sulaukiame priekaištų, kad braunamės į privačią nuosavybę, bet ką nors pakeisti itin sudėtinga ir brangu“.

G.Žemaitienės teigimu, perklojus trasas ne visi gyventojai nori prisijungti, todėl eksploatuojamas ir naujas, ir senas gatvės vamzdynas. „Šiuo metu reikia nustatyti vandentiekio trasų apsaugos zonas, o tiksliai nėra žinoma, kur jos yra. Nustatome apsaugos zoną vienoje vietoje, o įvykus avarijai, kasame kitoje“, – atvirauja G. Žemaitienė.

Pasak G. Žemaitienės, avarijų skaičius padidėja staigiai atšalus rudenį ir pavasarį, kai „išeina“ pašalas ir keičiasi oro temperatūra.

Molėtiškiai turi ir vieną gerą naujieną – įdiegus nuotolinių nuskaitymų įrangą pavyksta nustatyti vandentiekio avarijas individualiuose namuose ir butuose, kai savininkai jau išvykę iš savo „vasaros rezidencijų“. Tuomet jau galime išsiųsti savininkui pranešimą, kad jo namuose galbūt įvyko avarija ar yra pastebimas neįprastai didelis vandens vartojimas. „Jei nebūtų nuotolinės įrangos, nustatyti kur trūko vamzdis ar yra užliejamas gyventojų  turtas, užtruktų ilgiau“, – pasakoja „Molėtų vanduo“ gamybos vadovė.

Problemos ir Šilutėje

Šilutės rajone paslėptų nuotekų tinklų yra šiek tiek mažiau nei vandentiekio, tačiau jų irgi apstu. „Jie pakloti per kiemus, tarp gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų. Ne kartą yra tekę likviduoti avarijas gyventojų kiemuose, ardyti nesenai sudėtas trinkeles, ar pjaustyti išasfaltuotą kiemą. Darbus apsunkina tai, kad nustatyti tikslią tinklo vietą yra sudėtinga, nes nubraižytos trasos neatitinka realybės“, – pasakoja „Šilutės vandenų“ gamybinio skyriaus viršininkas Martynas Kainovaitis.

„Pasitaiko ir taip, kad  buitinių nuotekų siurblinė „atsiranda“ viduryje apgyvendinto kvartalo, bet prie jos neįmanoma privažiuoti, nes gyventojai išsipirkę žemes. Kadangi pagal įstatymus siurblinė yra ne pastatas, ji prilyginama kaip vandentiekio tinklo dalis, tai prie jos neformuojamas sklypas ir dažnai kyla problema kaip atkakti iki siurblinių“, – sako M. Kainovaitis.

Kauno rajone vandentiekio ir nuotekų tinklais besirūpinantys „Giraitės vandenys“ prižiūri   408 km tinklų, iš jų trečdalis – pusės amžiaus senumo. Realiai jų tarnavimo laikas yra pasibaigęs,  tinklai fiziškai ir technologiškai susidėvėję.

2024 m. „Giraitės vandenys“ rekonstravo ir suremontavo apie 4,4 km vandentiekio tinklų, iš jų 1,1 km tinklų buvo iškelti iš privačių gyventojų valdų. „Atsižvelgiant į eksploatuojamų tinklų tarnavimo laiką, reikalingi nuolatiniai remonto darbai“, – sako „Giraitės vandenų“ vadovas A. Dzevyžis.

Aplink Kauną kiek geriau su nuotekų tinklais – dešimtadalis iš 319,1 km – jau atitarnavę daugiau kaip 50 metų, penktadalis gali skaičiuoti 40 metų jubiliejų. 40–50 senumo metų tinklai dažnai užsikemša, būtini nuolatiniai remonto darbai.

O štai Varėnoje dvi vandentiekio ir nuotekų  vamzdynų atkarpos  buvo pakištos  po gyvenamaisiais namais, jas teko perkelti į teisėtą vietą. Perkėlimas kainavo apie 110 tūkst. eurų.

Klaidas reikia taisyti

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos patarėjas dr. Gediminas Rainys teigia, kad praeities klaidas reiktų taisyti ne savivaldybių, o centrinės valdžios struktūrinėmis lėšomis, tačiau jas reiktų suplanuoti. „Taip pat reiktų įvertinti ar apsimoka iš viso rekonstruoti – galbūt gyventojų tam tikruose daugiabučiuose iš  viso nėra, o aplink nesikuria naujakuriai“, –  perspėja G. Rainys.

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius sako, kad trasų renovavimui ar keitimui reikėtų įvairesnių finansavimo modelių.