Pirmoji liejykla Panevėžyje

Lietuvoje  ilgai nebuvo metalo liejimo specialistų. Vystantis pramonei šie meistrai buvo labai reikalingi. Panevėžio mieste irgi atsirado šio amato meistrų. 1885 metais į dabartinės Lietuvos teritorijos Šiaulių miestą grafo Zubovo kvietimu iš Čekijos atvyko  Antonas Hokušas.  

Vėliau jo vardas dažniau naudojamas Antanas. Pagal kitus šaltinius jis atsikėlė jau 19 amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Ir jo gyvenama vieta nurodoma kita valstybė.   Jis čia pradėjo savo metalo liejimo verslą.

Apie 1900 metus jis atvyko į Panevėžį. Šis miestas buvo pasirinktas dėl patogios geografinės padėties.  Miestas   turėjo išvystytą geležinkelių tinklą. Lietuvos statistiniuose leidiniuose jo įmonės įkūrimo data nurodoma 1908 metai. Dabartinėje Pušaloto gatvėje pasistatė medines patalpas ir įrengė mechanines dirbtuves ir liejyklą.

Tuo metu adresas buvo Pušaloto gatvė Nr.13. Šiame versle jam padėjo visa šeima. Tai buvo 2 sūnūs ir dvi dukros. Daugiausiai talkino vyriausias sūnus Adolfas. Liejykloje buvo liejama ne tik mechaninės detalės, bet ir meno dirbiniai. Dvarininkai užsakydavo metalinius sarkofagus su karalių atvaizdais. Buvo liejami ir žinomų žmonių bareljefai ir medaliai.

Buvo atlietas vyskupo  P. Karevičiaus bareljefas ir padovanotas Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčiai. Liejykla užsakymus sugebėdavo gauti iš visos Lietuvos. Liejiniai buvo iš bronzos,vario ir špyžiaus. 1929 metų duomenimis įmonėje dirbo 6 darbuotojai.  1932 metais Antanas Hokušas mirė.

Iš pradžių jo verslą vystė 2 sūnūs: Adolfas ir Jonas. 1934 metais rugsėjo 14 dieną laikraštis ,, Lietuvos žinios“ rašė, kad Adolfas Hokušas išrado naują presą alkūninėms ašims gaminti ir šį išradimą užpatentavo.

Vėliau  verslą pilnai perėmė vyriausias sūnus Adolfas. Jis  gimęs  1894 metais gruodžio 31 dieną. Jo gimimo vieta nurodoma Lodzės miestas.1926 metais rugpjūčio 24 dieną susituokė su  Vladislava Bobonaite.  Jo žmonos gimimo vieta nurodoma Vladikaukazo miestas. 1937 metais spalio 11dieną jis gavo leidimą naujų dirbtuvių statybai Pušaloto gatvėje. 

Jis nugriovė medinius pastatus ir pastatė naujus pastatus. Prasidėjo naujas įmonės etapas. Įrengtas naujas staklių cechas. Staklės buvo atgabentos iš Anglijos ir Vokietijos.  Liejyklos veikla išsiplėtė. Liejykloje liejama žemės ūkio mašinų, malūnų detalės. Įmonėje dirbo apie 15 žmonių. Pats savininkas darydavo detalių brėžinius.  Vėliau pagal juos gaminamos medinės detalės ir pagal jas liejamos jau metalinės detalės. 

1939 metais Adolfas netikėtai mirė. Įmonei toliau vadovavo buvęs liejyklos meistras Kovarskas. 1940 metais liejykla buvo nacionalizuota. 1940 metais jos įrengimus perėmė naujai įkurta įmonė ,, Laisvė“. Vėliau liejimo darbus atliko ir faktiškai įrengimus perėmė Panevėžio autokompresorių gamykla.

Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių

Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: