Pirmoji pažintis su kryždirbyste

Šiuolaikinis technologinis ugdymas – tai procesas, kuriame integruojama kūryba ir kūrybinės idėjos bei jų praktinis pritaikymas. Tokio proceso metu mokiniai tampa ne vykdytojais, bet iniciatyviomis, smalsiomis, mąstančiomis, kūrybingomis ir atsakingomis asmenybėmis. Vaikai mokomi bent elementariai išmanyti kuriamų ar sukurtų technologijų poveikį gamtai, žmogui, daiktinei aplinkai.

Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos (PKNPM) mokiniai, vadovaujami technologijų mokytojo metodininko Romo Kupčinsko, tampa technologiškai raštingesni, nuolat įgyja naujų žinių, ugdosi technologinius gebėjimus, tęstinumo, puoselėja tautines tradicijas, ieško dermės šiuolaikinėje buitinėje aplinkoje.

Mokiniai buvo supažindinti su kryždirbyste – tradiciniu lietuviškų kryžių darymu, lietuvių liaudies meno šaka, 2001 m. įrašyta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą. Jiems buvo paaiškinta, kad kryždirbystės amato niekada nebuvo mokoma mokyklose, o paminklus kuria tik savamoksliai meistrai. Nors Lietuvoje užsisakoma įvairios paskirties kryžių, daugumai kūrėjų tai yra laisvalaikio arba proginis užsiėmimas ir tik mažai daliai – pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Mokiniai sužinojo, kad lietuviškieji kryžiai – liaudies mažosios architektūros sakralinio krikščioniškojo turinio statiniai, sudaryti iš architektūrinių, dekoratyvinių, skulptūrinių formų, kurių paskirtį ir prasmę nusako jų turinys, sukūrimo motyvai ir intencijos bei pastatymo vieta.

Per technologijų pamokas mokiniai gamino paminklinių kryžių viršūnes. “Kadangi metalą sunku apdirbti, tad iš faneros pjovėme atitinkams dalis, ištepėme klijais ir užbarstėme smėliu. Kada nudažėme juodai, mūsų gaminiai atrodė tarsi pagaminti iš metalo. Taip mokiniai mokėsi kryždirbystės, istorijos, mažosios architektūros bei simbolių reikšmių. Šiuos darbus skyrėme Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 33-iosioms metinėms pažymėti”, – teigė mokytojas Romas Kupčinskas.

Pirmosios pažinties su kryždirbyste metu mokiniai sužinojo, kad įvairių siužetų medinės skulptūros laikomos vertingiausiu lietuvių liaudies meno palikimu. “Džiaugiuosi, kad mokiniai šia liaudies meno šaka labai susidomėjo. Pagamino nuostabius darbus, kurie net juos pačius nustebino. Gali būti, kad kažkuris ir baigęs mokyklą tai prisimins, o gal kažkam toks užsiėmimas taps pragyvenimo šaltiniu. Svarbiausia, kad vaikų širdyse išliktų meilė Lietuvai, tradicijoms, noras puoselėti gamtą, kokybiškai gaminti, kurti ir prižiūrėti buitinę aplinką, orientuotis rinkoje kaip vartotojui, rasti informacijos apie istorines, kultūrines tautos amatų ir verslo tradicijas”, – teigė mokytojas Romas.