Nuotraukos J. Kildušienės

Pirštinių žiemos pasaka Smėlynės bibliotekoje

„Ne pirštinės, o pasaka!“ – nesuvaldė emocijų viena Smėlynės bibliotekos lankytoja, pamačiusi naujausios parodos eksponatus. Ir tuoj pat pridūrė: „Primena vaikystę, šaltas ir snieguotas žiemas ir… mamos švelnų pagrūmojimą  „Nebandyk pamesti!“

Tautodailininkės Janinos Kildušienės paroda „Lietuvių tautinio kostiumo detalė – pirštinės (žemaičių)“ dar tik kelias dienas puošia Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos Smėlynės padalinio erdves, o jau sulaukė nemažai lankytojų, atvykusių ne pasimatuoti ir įsigyti, o  pasidrožėti išskirtinėmis pirštinėmis.

Skubame pristatyti šios žiemiškos ekspozicijos darbų autorę. Janina Kildušienė – auksarankių Šliūpų giminės dinastijos atstovė, jaučianti gilias šaknis, žinių besisemianti ne tik iš muziejų, knygų, bet ir mamos, kitų šeimos moterų. J. Kildušienės močiutė Amelija Šliūpienė buvo puiki siuvėja, mezgėja ir audėja, austi išmokusi dar iš savo mamos. Janinos mama Aleksandra Pocienė labiausiai išgarsėjo pirštinėmis – jos kūryba pristatyta daugybėje parodų. Pirštinės saugomos  „Aušros“ muziejuje, Lietuvos nacionaliniame ir Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuose.

Pirštinių magijai neatsispyrė ir J. Kildušienė. Kelią į tautodailę pradėjusi nuo vėlimo, keramikos, galiausiai ėmėsi to, ko išmoko dar vaikystėje – megzti. Mezgimas jai – ramybė ir meditacija, džiaugsmą teikiantis procesas. Niekada nemezga, jei nėra nuotaikos ar užklumpa rūpesčiai.

Kiekvienai pirštinių porai J. Kildušienė perka naujus virbalus, kad nebūtų jokio pasilankstymo. Mezga beveik vienu metu abi pirštines: dvi eiles vienos, dvi – kitos, kad kilpelės būtų vienodos. J. Kildušienės pirštinių poros yra visiškai identiškos, be jokios klaidelės. Kruopščiam darbui skiria du-tris mėnesius – mėgaujasi procesu. Bet paaiškėjus, kad vienai eilutei išmegzti reikia valandos, o centimetrui pirštinės – net 8 valandų darbo, tyliai pradedi abejoti, kad darbo pabaigoje to pasimėgavimo dar lieka.

Kol paroda buvo kabinama, gerb. Janina pasakojo jau išmokusi iš pirštinės rašto atpažinti, kokiame Lietuvos krašte ji buvo numegzta, kam skirta. Pasirodo, kažkada net vestuvių metu jaunikiui ir jaunajai buvo dovanojamos pirštinės, o pagal išmegztus raštus buvo galima atskirti kuriam kurios yra skirtos.

Raštų pavyzdžių J. Kildušienė ieško senose knygose ir žurnaluose. Vienas parodos eksponatas – tai tiksli XX amžiaus pradžioje išleistoje knygoje rastų pirštinių kopija. Ieškant informacijos padeda ir vyras Aristidas, kurio hobis – daiktai su istorija ir seni leidiniai. Štai kaip J. Kildušienės kūrybą apibūdina Ernesta Šimkienė, menotyrininkė, Šiaulių Dailės galerijos direktorė:  „Būtent tokie kūrėjai kaip Janina išlaiko liaudies kūrybos tradicijų gyvybingumą ir tąsą, nes nuolatinė kūrybinė veikla yra jų gyvenimo savastis – tai tarytum stuburas, ant kurio veriamos tautos vertybės. Nuosekli Janinos kūrybinė veikla tarsi saugykla išlaiko liaudies meno tradicijas, kurios vartotojiškoje šiuolaikinėje visuomenėje vis labiau nyksta“.

Kai žiūri į bet kurią pirštinių porą, stebiesi rašto preciziškumu ir dailumu, kai iš pirmo žvilgsnio nerandi nykščio – taip tiksliai jis susitapatina su likusia pirštinės dalimi, kad tampa „nematomas“ – kai tik praėjus laikui nustoji aikčioti iš nuostabos, būtent tuomet ateina suvokimas, kad prieš akis esančiuose net ne daiktuose su konkrečia paskirtimi, o meno kūriniuose, persipina ne tik siūlai, bet tautodailė ir profesionalusis menas.

Autorė yra surengusi ir dalyvavusi įvairiose regioninėse, respublikinėse tautodailės bei kitose parodose, surengusi personalinių parodų bei pristačiusi savo kūrybą užsienio šalių galerijose.

Sulaukus Smėlynės bibliotekoje išskirtinės parodos, be džiaugsmo už mūsų lankytojus, kurie turės galimybę ją pamatyti, tuo pačiu jaučiame ir didelę atsakomybę, ypač žinant, kad darbų autorė yra naujų kultūrinių procesų ir iniciatyvų pradininkė, įkūrusi vieną pirmųjų privačių meno salonų (galerija „Skrynelė“) Šiauliuose, vėliau įsteigusi galeriją „Akis“. Jose organizuodama parodas, kūrėja atsiskleidė kaip labai iniciatyvi, profesionali ir meno lauką gerai išmananti kuratorė. Itin įvairiapusė Janinos Kildušienės asmenybė puikiai atsiskleidžia jos pačios, kaip meno kūrėjos, veikloje. Ji nebijo eksperimentuoti įvairiose technikose – veltinyje, keramikoje, mezginiuose.

Didžiuojamės, kad galime suteikti progą susipažinti su išskirtinės meno kūrėjos Janinos Kildušienės viena iš veiklų – pirštinių mezgimu. Paroda Smėlynės bibliotekoje veiks iki kitų metų sausio 6 d., tad kai mausitės pirštines, pagalvokite, gal galite atvykti ir pasižiūrėti, kieno jos gražesnės. Kaip sako Janina: „Pirštinė – kaip žmogaus ranka, su kuria viską dirbi. Man pirštinės susietos su didele pagarba, kažkas jose yra įdomaus, sunkiai žodžiais nusakoma“.

Straipsnį parengė Smėlynės bibliotekos vedėja Lolita Pranienė

Nuotraukos J. Kildušienės


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: