Plačiau apie Joną Meką Panevėžyje (I)

Iki pasitraukimo iš Lietuvos Jonas Mekas paskutiniais karo metais pusmetį gyveno Panevėžyje, kur dirbo laikraščio „Panevėžio apygardos balsas“ techniniu redaktoriumi. Šis faktas jo biografijoje ilgą laiką nebuvo minimas ir apie žymaus lietuvių išeivijos menininko veiklą Panevėžyje nieko nebuvo žinoma.

Taip jau atsitiko, kad ilgą laiką apie gyvenimą Panevėžyje nieko neminėjo ir pats Jonas Mekas. Todėl apie jo darbą „Panevėžio apygardos balse“ iš sovietmečio nėra jokių šaltinių. Bet prasidėjus Lietuvos atgimimui, draudžiamos temos atsivėrė. Prisiminimais apie karo metus ir Panevėžyje leistą laikraštį Jonas Mekas pasidalino pokalbyje su Šiauriu Narbutu, kuris atvykęs į Niujorką domėjosi jaunimo subkultūra Amerikoje. Šiaurys Narbutas prisistatė, kad jis yra vokietmetyje ėjusio „Panevėžio apygardos balso“ vyriausiojo redaktoriaus Jono Vytauto Narbuto sūnus. Straipsnis, pavadintas „Pokalbis pasaulio širdyje“, buvo atspausdintas 1989 metais pradėto leisti „Krantų“ žurnalo 8-ame numeryje.

Šio pokalbio metu Jonas Mekas papasakojo, kaip pas jį į tėvų namus prie Biržų esančius Semeniškius žiemą atvykęs Jonas Vytautas Narbutas įkalbėjo važiuoti į Panevėžį padėti jam redaguoti „Panevėžio apygardos balsą“. Čia reikia paminėti, kad J. Mekas tik ką buvo baigęs Biržų gimnaziją ir dirbo karo metais leisto laikraščio „Naujosios Biržų žinios“ techniniu redaktoriumi. Apie darbą Panevėžio laikraštyje jis kalbėjo, kad buvo sunku spausdinti kuo mažiau vokiečių propagandos, reikėjo laviruoti. J. V. Narbutas buvo drąsus žmogus, padėjo išlaikyti lietuviškumą. „Ne vieną redaktorių vokiečiai, arba sovietai sušaudė“ – kalbėjo J. Mekas. Panašiai ir atsitiko: Lietuvoje pasilikęs Jonas Vytautas Narbutas sovietinės valdžios buvo suimtas ir nuteistas dešimt metų kalėjimo.

Daug vėliau išskirtiniame interviu leidiniui „Passport“ Jonas Mekas bylojo: „Negaliu įsivaizduoti, kas būtų nutikę mano broliui ir man, jei būtume likę Lietuvoje. 1971 metais, kai po ketvirčio amžiaus mums buvo leista aplankyti motiną, ji mums pasakojo, kad netrukus, į Lietuvą grįžus sovietinei okupacijai, slaptoji milicija apsilankė namuose ir klausinėjo mūsų. Kai tėvai atsakė nežiną, kur mes, jie iš tvarto išsivedė visas karves, arklius ir kitus gyvulius, išrikiavo juos prie sienos, o tada mano mamai ir tėčiui taip pat stovint prie sienos pradėjo šaudyti. Nušovė visus gyvulius, tačiau paliko mano tėvus… Tada, garsiai juokdamiesi, išėjo…“ Taip pat jo motina dar buvo minėjusi, kad sovietinė milicija, tikėdamasi, kad jaunuoliai tiesiog slapstosi miškuose, jų laukė pasislėpusi netoliese namų. Visa tai žinant, tampa aišku, kodėl apie Jono Meko kultūrinę veiklą ir darbą karo metais Biržų ir Panevėžio laikraščiuose nerašė sovietinės enciklopedijos, nekalbėjo ir pats J. Mekas.

Kitas žinomas šaltinis, kur Jonas Mekas savo darbą „Panevėžio apygardos balse“ nurodė yra jo autobiografija, atspausdinta 1994 metais išleistoje knygoje „Egzodo“ rašytojai“. Čia jis rašė, kad į Panevėžį persikėlė 1944 m. sausio mėnesį, kur Jonui Vytautui Narbutui padėjo redaguoti „Panevėžio apygardos balsą“. Iš Lietuvos pasitraukė 1944 m. liepos mėnesį. Nežinia kodėl, bet tiek Žurnalistikos enciklopedijoje, tiek ir Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje bei kitur skelbiamose J. Meko biografijose klaidingai nurodoma, kad jis „Panevėžio apygardos balsą“ redagavo 1943–1944 metais. Iš tikrųjų 1943 metais jis dar dirbo „Naujose Biržų žiniose“. Apie tai, kad 1944 m. sausio mėnesį J. Mekas buvo pakviestas „Panevėžio apygardos balso“ redakcijos sekretoriumi rašė tiek šis laikraštis, tiek ir „Naujosios Biržų žinios“. Pagal darbo pobūdį J. Mekas buvo laikraščio techninis redaktorius.

Daugiau šaltinių apie Joną Meką Panevėžyje kažin ar būtų buvę, jei ne Biržų kraštotyrininko, žurnalisto Algirdo Butkevičiaus noras apie žymų kraštietį sužinoti daugiau. 2017 metais artėjant J. Meko 95-ajam gimtadieniui, A. Butkevičius internete surado jo elektroninio pašto adresą, parašė laišką ir paprašė pasidalinti prisiminimais apie gyvenimą Lietuvoje. J. Mekas atsiliepė ir per kelis elektroninius laiškus atsakė į A. Butkevičiaus užduotus klausimus. Teiravosi jis J. Meko ir apie darbą „Panevėžio apygardos balse“. Šių metų pradžioje po J. Meko mirties A. Butkevičius šį elektroninį pokalbį, pavadintą „Jonas Mekas: „…Buvau tik kaimo vaikiokas“ paskelbė laikraštyje „Biržiečių žodis“ (2019, sausio 29, vasario 1). Straipsnis skelbiamas ir šio laikraščio tinklapyje www.birzietis.lt.

Jonas Mekas Algirdui Butkevičiui rašė, kad darbas „Panevėžio apygardos balse“ dalinai buvo „Naujųjų Biržų žinių“ tęsinys, tik daug komplikuotesnis, ir daug įdomesnis. Būdamas jauno amžiaus iš Biržų norėjo ištrūkti. Norėjo būti Vilniuje, o Panevėžys buvo pakeliui į Vilnių. Bent kartą į savaitę dviračiu grįždavo į Biržus. „ Panevėžio apygardos balse“ daug nerašė, nes Jonas Vytautas Narbutas jį paskyrė techniniu redaktoriumi, turėjusiu prižiūrėti laikraščio parengimą. Atsakingas buvo, kad visa medžiaga laikraščiui būtų pateikta laiku, pakoreguota kalba ir viskas sudėta kur turi būti. Ką atskirai tvarkė, tai laikraščio meno ir literatūros skyrių. Dirbo „Panevėžio apygardos balse“ nuo 1944 m. pradžios iki pasitraukiant iš Lietuvos tų pačių metų vasarą.

Papasakojo Jonas Mekas ir apie savo to meto raštų ir savo ankstesnių dienoraščių likimą. Su broliu Adolfu pasitraukdamas iš Lietuvos, jis juos pakasė prie dėdės kunigo Povilo Jašinsko daržinės Biržuose, nes juose buvo daug vokiečiams ir sovietams inkriminuojančios informacijos. Ar apie tą pakasimą P. Jašinskas žinojo ir prieš sovietams ateinant jis viską iškasė ir sudegino, J. Mekas pasakyti negalėjo. Gal viskas dar liko, kur buvo, bet jau supuvo. Kas iš tų raštų ir dienoraščių buvo Semeniškiuose, sudegino motina. Todėl nieko nuostabaus, kad apie J. Meko veiklą karo metais pirminių šaltinių nėra išlikę jokių. Rasti nuotrauką iš jo gyvenimo Panevėžyje buvo neįmanoma.

Kitoje šio straipsnio dalyje bus apžvelgti „Panevėžio apygardos balse“ spausdinti Jono Meko straipsniai, grožinė kūryba. Nors savo prisiminimuose J. Mekas tvirtino, kad rašė nedaug ir slapyvardžiu nepasirašinėjo, jo publikacijų pavyko rasti ne tiek mažai.

Jonas Mekas, 1947 m.

Algirdo Butkevičiaus archyvo nuotrauka. Iš tinklapio www.birzietis.lt

Leonas Kaziukonis


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: