Poezijai pritarė muzika ir paukščių choras

„Poezijos pavasaris 2015“, daugybe renginių džiuginantis poezijos gerbėjus Lietuvoje ir užsienyje, vienai dienai atkeliavo į Panevėžio kraštą.

Savo kelionę jis pradėjo senas šio renginio tradicijas turinčioje Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijoje. Vėliau persikėlė į Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai priklausančią Juozo Urbšio sodybą. Naktinius skaitymus tęsė Bistrampolio dvare.

Poetai atvežė savo eiles, o jas renginiuose lydėjo muzika, šokis, improvizacijos ir atrakcijos. J. Urbšio sodyboje poezijai pritarė ir įvairiabalsis paukščių choras. Tas nuoširdus kūrybos ir gamtos susiliejimas gal ir nulėmė, kad po darganotos dienos vakarop nušvito saulė ir visi galėjo džiaugtis tikru pavasariu.

Beveik visi atvykę poetai: Ramutė Skučaitė, Eglė Juodvalkė, Ineza Juzefa Janonė, Birutė Mar, Evaldas Ignatavičius turi tam tikras sąsajas su Panevėžio kraštu. Vieni iš jo kilę, čia mokęsi, kiti turintys čia artimųjų, bičiulių ar savo kūryba garsinantys čia gyvenusius ir daug šiam kraštui nusipelniusius žmones.

Poezijos įtaigą sustiprino dainos, kurioms aktorius Saulius Sipaitis pritarė gitara, o operos solistas Pranas Zaremba akordeonu. Šiam renginių maratonui vadovavo ir pati savo kūrybą skaitė poetė, G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos kultūros renginių organizatorė Elvyra Pažemeckaitė.

Vytauto Žemkalnio gimnazijoje buvo atidaryta Salomėjos Nėries auditorija ir pagal senas tradicijas vainikuotas gimnazijos išrinktas „Poezijos pavasario“ laureatas. Šiais metais šį titulą pelnė poetas, diplomatas Evaldas Ignatavičius, kuris sakė dar niekad nėra gavęs tokio pavasariško gėlių vainiko. Pagal laureato poeziją gimnazistai parodė spektaklį, visi poetai perskaitė po savo širdžiai mieliausią eilėraštį ir desantas pajudėjo į Juozo Urbšio sodybą Panevėžio rajone, Čiūrų kaime, Zaosės vienkiemyje.

Sodyba svečius pasitiko žydinčiomis alyvomis, daugiabalsiu paukščių čiulbesiu ir sužaliavusiu Juozo Urbšio ąžuolu, po kuriuo paprastai vykdavo poezijos skaitymai. „Poezijos pavasario“ skaitymus J. Urbšio sodyboje Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės biblioteka ir Lietuvos rašytojų sąjunga surengė jau šeštą kartą.

Tačiau šįkart žvarbus lietingas oras nulėmė, kad renginys persikėlė į trobą, kurioje svečiai sušilo nuo jaukios aplinkos ir šeimininkų dėmesio. Šiluma užliejo ir nuo S.Sipaičio ir P. Zarembos atliekamų dainų, sukurtų pagal Pauliaus Širvio eilėraščius, kurioms pritarė žiūrovai.

Poetas ir diplomatas E. Ignatavičius sakė, kad šią sodybą būtų galima įvardinti ambasada dėl čia gyvenusio tarpukario užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio asmenybės, dėl čia vykdomos Juozo Urbšio visuomeninės minties ir kultūros centro veiklos. Pasak E. Ignatavičiaus, kadangi „Poezijos pavasaris“ yra tarptautinis konkursas, tai ir ši erdvė galėtų labiau įsitarptautinti su gražiais projektais. Į šią vietą galėtų ateiti projektas „Didžioji Poezijos Kunigaikštystė“, jungiantis lietuvių, baltarusių, ukrainiečių, lenkų, gruzinų, moldavų poetus, ir vykti tarptautiniai skaitymai.

„Poezija yra kitas gyvenimas, gal mažiau viešas, kur esi visai laisvas. Gali neakivaizdžiai bendrauti su kitų kraštų poetais. „Poezijos pavasaris“ labai praturtina, kai gali skaityti poeziją keliomis kalbomis, kai gali su poetais bendrauti gyvai. Tai labai reikalingas suokalbis“, – kalbėjo E. Ignatavičius.

Labai įtaigiai savo eiles skaičiusi poetė, rašytoja, režisierė ir aktorė Birutė Mar pasakojo, kad impulsą kūrybai gali duoti ir kelionės potyriai, ir sapnai. Vienas toks sapnas apie gėlininkę ne tik inspiravo eilėraštį, bet ir davė pavadinimą visai jos knygai.

Iš JAV atvykusi poetė Eglė Juodvalkė skaitė gilaus dramatizmo persmelktus eilėraščius apie Lietuvos partizanus. Buvusi panevėžietė Ineza Juzefa Janonė savo eilėse daug vietos skiria vaikystės ir jaunystės išgyvenimams, savo artimiems žmonėms, ją supusiai aplinkai.

Poezijos klasikė Ramutė Skučaitė pralinksmino auditoriją, kai po poezijos suaugusiems perskaitė žaismingus vaikams skirtus posmus. Lakoniškiausia buvo Elvyra Pažemeckaitė, pasirinkusi savo poezijai reprezentuoti tik vieną, bet labai prasmingą eilėraštį. Šilta renginio atmosfera paskatino pasidalinti savo kūryba panevėžietes poetes Editą Misevičiūtę ir Solveigą Ska.

Po partizanų dainų, po Tėvynę ir jos žmones apdainuojančių tekstų kilo mintis, kad J.Urbšio tėviškėje būtų galima įkurti Pilietinės dainos klubą.

Renginyje dalyvavęs Seimo narys Povilas Urbšys sakė, kad šioje erdvėje yra ypatinga akustika, kuomet girdisi kiekvienas žodis, lapo šnaresys, kad visos eilės, tokios įvairios, sutilpo čia ir apsigyveno, atgaivindamos kadaise ištuštėjusias trobas.

P. Urbšys pravedė ekskursiją po sodyboje įrengtą ekspoziciją, papasakojęs apie Urbšių giminę, apie senelio brolį – paskutinįjį tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministrą Juozą Urbšį, apie senelio nepaprastą sąžiningumą, jis net vežamas į tremtį pirmiausia galvojo, kad būtų atiduotos skolos.

Po poezijos skaitymų svečius sužavėjo vaišės. Visi gyrė starkakojų sriubą , kurią J.Urbšio visuomeninės minties ir kultūros centro vadovas Arnas Simėnas sakė verdantis pats pagal specialų receptą ir niekur kitur tokios negausi. Svečiai kalbėjo, kad bibliotekos darbuotojų paruoštas įspūdingas stalas su naminiu sūriu, medumi, firminiu Urbšynės pyragu, užkandžiais, daržovėmis, sula, ne tik kelia apetitą, bet ir skatina grožėtis tarsi meno kūriniu.

Po renginio poetai išskubėjo į Bistrampolio dvarą skaityti poezijos. Tuo tarpu Urbšynės svečiai dar ilgai nenorėjo skirstytis. Vakarop išsisklaidžius debesims visi norėjo apžiūrėti sodybą, pasigėrėti nuostabiais gamtos vaizdais, nusifotografuoti po Juozo Urbšio ąžuolu, pabendrauti.