Poilsis gamtoje: kodėl svarbu nepaleisti dviračio vairo ir kam iškylaujant reikalingi švirkštai?

Šylant orams vis daugiau gyventojų keliauja į sodybas, miškus, pajūrį, stovyklauti, tikėdamiesi pailsėti ir aktyviai praleisti laisvalaikį gamtoje. Specialistai sako, kad šiltąjį sezoną drąsiai galima vadinti ir traumų gamtoje sezonu, o dažniausiai jos nutinka važinėjantis dviračiais bei paslydus ant nelygaus ar šlapio žemės paviršiaus.

„Ilgos ir šaltos žiemos bei karantino ribojimų išvarginti žmonės puolė mėgautis laisvalaikiu gryname ore, kartais pamiršdami saugotis. Tokio aktyvaus laisvalaikio pasekmės – įvairiausios traumos. Dažniausiai griūnama važiuojant dviračiu, riedučiais, paspirtukais, vaikštant gamtoje patiriamos kojų traumos. Neretai susižaloja vaikai: žaisdami kamuoliu, bėgiodami, laipiodami medžiais. Vabzdžių įgėlimų sukeltų bėdų šiemet dar nefiksavome, bet neabejojame, kad artėjant vasarai prasidės ir jos“, – sako draudimo bendrovės BTA asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas.

Teisingas griuvimas gali lemti mažesnę traumą

Draudimo eksperto teigimu, kasmet pavasario pabaigoje registruojama labai daug traumų dėl dviračių. Tai įvairūs kūno sumušimai, raiščių patempimai, rankų ir kojų kaulų, raktikaulių skilimai bei lūžiai, pasitaiko nuskeltų dantų, prakirstų lūpų ar smegenų sukrėtimų. Dažniausiai griūnama nepasirinkus tinkamo greičio, paslydus dviračio ratams, posūkio metu, pasitaiko ir dviejų dviratininkų susidūrimų.

Sveikatos specialistai sako, kad sumažinti traumas gali padėti teisingas griuvimas. „Nuo dviračio krentančio žmogaus reakcija dažniausiai būna paleisti vairą, bet elgtis reikia kaip tik atvirkščiai – jį laikyti. Bandymas griuvimo metu remtis į žemę rankomis gali lemti didesnes traumas. Saugiausia yra abiem rankom tvirtai laikyti dviračio vairą ir kristi ant šono. Natūralu, jog instinktas liepia saugotis tiesiant rankas ir remiantis į jas, bet tokia taktika gali padėti, kai griūnama einant, o ne važiuojant dviračiu“, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Roberta Janulytė.

R. Grizickas sako, kad vaikščioti gamtoje taip pat reikėtų atidžiai, mat įvairios kojų traumos kryptelėjus ar paslydus ant drėgno paviršiaus taip pat yra itin dažnos.

„Būna, kad žmonės krypteli čiurną ir ją patempia net ir ramiai vaikščiodami miško takeliais, susižaloja paslydę ant drėgnos žolės ar žemės ir nugriuvę. Paprastai tokios traumos yra ne itin sunkios, tačiau yra ir išimčių. Pavyzdžiui, atvejis, kai žmogus stojosi valtyje, paslydo, griuvo ir susilaužė šonkaulį. Arba paslydo ant šlapių pagalių, griuvo į laužavietę ir stipriai nusidegino ranką“, – pavyzdžiais dalinasi R. Grizickas.

Vabzdžių įgėlimai – nemalonūs ir pavojingi

Kalbėdamas apie vabzdžių įgėlimus, draudimo ekspertas sako, jog šiuo metu daugiausia fiksuojama erkių įsisiurbimų ar jų sukeltų ligų, tačiau kasmet pasitaiko ir su kitais vabzdžiais susijusių įvykių.

„Paprastai vabzdžių įkandimai ir įgėlimai apsiriboja laikinais nemaloniais odos pojūčiais, tad ir draudiminiai įvykiai nėra dažni. Esame fiksavę porą išskirtinių atvejų. Vienu iš jų vabzdžiai stipriai sugėlė žmogų jam dirbant darže, kilo alerginė reakcija. Kitu atveju vabzdys pakliuvo į ausies ertmę, sukėlė uždegimą, medikai žmogui netgi turėjo atlikti operaciją“, – komentuoja R. Grizickas.

Vaistininkės teigimu, kadangi Lietuvos gyventojus uodai, mašalai, sparvos ir kiti įkyrūs kraujasiurbiai vabzdžiai kamuoja nuolat, žmonės jau žino ir priemones prevencinei apsaugai, ir ką daryti vabzdžiui įgėlus. Prasidedant vasarai į vaistines dažniau užsuka pacientai, ieškantys preparatų nuo bičių ir širšių įgėlimų, kurie yra gerokai skausmingesni ir gali būti pavojingesni.

„Įgėlus bitei ar širšei, odos reakcija būna stipresnė, nes šie vabzdžiai suleidžia nuodų: odą niežti, ji parausta, patinsta, gali būti jaučiamas skausmas ir tvinkčiojimas. Niežtinčios odos patariama nekasyti, naudoti vietiškai ar sistemiškai veikiančius antihistamininius preparatus, įkandimo vietą šaldyti. Jei atsiranda bendras silpnumas, pasunkėja kvėpavimas, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją – galbūt žmogus, to dar nežinodamas, yra alergiškas.

Tie, kam jau nustatytas jautrumas bičių ar širšių nuodams, turėtų su savimi visada nešiotis adrenalino švirkštą, apsaugantį nuo anafilaksinio šoko. Jo požymiai – odos paraudimas, bėrimas, patinimas, oda gali pamėlti ar išblykšti, pradeda svaigti galva, tankiai plakti širdis, atsiranda bendras silpnumas ir sąmonės pritemimas, gali pykinti. Pastebėjus šiuos simptomus būtina kuo skubiau susisiekti su medikais, nes anafilaksinis šokas gali būti mirtinas“, – įspėja vaistininkė.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: