Pokalbis su choreografe Agniete Lisičkinaitė: Interaktyviu šokio spektakliu „Z+“ kuriu dialogą tarp skirtingų kartų

Kurti jaunų, mokyklinio amžiaus žmonių auditorijai – tikras iššūkis, reikalaujantis iš naujo persvarstyti kūrybines strategijas, pasitelkti už klasikinių formų ribų išeinančias raiškos ir kūrybos priemones. Statiška žiūrovo kėdė jau nebėra priemonė, padedanti išlaikyti jauno žiūrovo dėmesį, jam reikia interaktyvumo, galimybės judėti po erdvę ir dalyvauti kuriant sceninį įvykį. Tokią išeitį siūlo jauna šokėja ir choreografė Agnietė Lisičkinaitė prieš metus Menų spaustuvėje pristačiusi šiuolaikinio šokio spektaklį „Z+“. Šis šokio spektaklis nagrinėja Z kartos ypatumus ir leidžia žiūrovui tapti pilnavertišku šiuolaikinės kultūros elementų prisodrinto spektaklio dalyviu. Apie spektaklį „Z+“, šiuolaikinio šokio lauką, ateities planus bei spektaklio turą per Vilnių, Kauną ir Panevėžį su šokio teatru AIROS pasakoja choreografė Agnietė Lisičkinaitė.

Kaip susidomėjai šiuolaikiniu šokiu? Nuo ko prasidėjo tavo kelias šioje sferoje?

A: Šiuolaikiniu šokiu mane sudomino mano šeima. Močiutė Idalija jaunystėje šoko išraiškos šokio kolektyve „Sonata“, jai tai visą gyvenimą kėlė nostalgiškus prisiminimus. Šito paskatinta ir aš pamilau šią meno rūšį.

2013 metais šokio teatras AIROS debiutavo spektakliu „Chimeros karoliai“, kuriame šoki ir tu. Kaip prisijungei prie šio teatro? Galbūt teko su Aira Naginevičiūte dirbti ir iki tol?

A: Pas Airą šoku nuo šešerių metų amžiaus. Pradėjau „Fluidus“ kolektyve Kaune, vėliau įstojau į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, kurioje baigiau bakalauro bei magistro studijas, Aira buvo mano kurso vadovė. Nuo pat vaikystės iki dabar ji yra mano šokio motina.

Pastaruoju metu, atrodo, juntamas pakylėjimas šiuolaikinio šokio lauke. Kaip manai, kokios priežastys tai lemia? Ar pati jauti tą pakylėjimą?

A: Pakylėjimą jaučiu ir gana stiprų. Tai pastebiu vien jau iš didėjančio mokinių skaičiaus mano pamokose. Šiuolaikinis šokis yra be galo plati meno rūšis, jame pilna grynojo šokio, koncepcijų, vizualumo. Panaši ir šiuolaikinė visuomenė –  daugiaplotmė, norinti visko, daug ir įvairaus, bet visada tikro ir gyvo. Šiuolaikinis šokis tampa terpe galinčia tai pasiūlyti.

Nėra daug šokio spektaklių skirtų jaunimui. Kokias to priežastis matai?

A: Ne tik šokio, bet ir apskritai meno, kadangi jaunimas, ypatingai šių dienų, yra labai nišinė sfera. Jie jau nebe vaikai, bet dar ir nesuaugę. Nėra lengva kurti tokiai auditorijai.

Ganėtinai neseniai pasirodė šokio teatro AIROS prodiusuojamas spektaklis „Z+“, skirtas jaunesniajai auditorijai. Kaip gimė kūrinio idėja? Kaip pati apibūdintum Z kartą, apie kurią kalbate spektaklyje?

A: „Low Air“ šokio mokykloje dėstau paauglių grupei, su kuria dirbu jau keletą metų. Dažnai geriu kavą „Caffeine“, kuriame lankosi begalė paauglių. Mėgstu stebėti jaunimėlį gatvėse, jo stilių, elgseną ir manieras. Tai ir buvo pagrindinės mano inspiracijos. O ši karta yra tokia pati, kaip ir visos prieš tai buvusios: su savo pliusais, minusais bei laikmečio daroma įtaka. Pagrindinė priežastis, dėl kurios yra baiminamasi kalbėti apie šią kartą yra itin jos stiprus panirimas į naująsias technologijas. Tačiau jie, Z kartos atstovai, gimė kai jau egzistavo internetas, taigi jie negali suvokti pasaulio be jo. Ir aš tame tikrai nematau jokios problemos. Tiesiog tai reiškia, kad dalis jų paskęs internete, o kita dalis iš to išsikas ir sukurs lobius. Juk prieš tai buvusiose kartose irgi ne visi buvo genijai.

„Z+“ – labai interaktyvus, žiūrovui neleidžiantis nuobodžiauti spektaklis. Kokios buvo publikos reakcijos į jį?

A: Nors pasaulinio teatro kontekste toks interaktyvus spektaklis jau senų senovėje nebėra naujiena, tačiau jaučiu, jog Lietuvoje tai vis dar jaudina ir paliečia. Kita vertus, toks meninis sprendimas padarytas dėl to, nes man tai pasirodė puiki priemonė, padėsianti keturiasdešimčiai minučių išlaikyti jaunimo dėmesį.

Kokie kūrėjai tave įkvepia?

A: Sunkiai galėčiau įvardinti savo idealus. Mane įkvepia visi kūrėjai, kurie užtikrintai ir nuoširdžiai eina savo keliu. Paskutinis matytas šokio spektaklis, kuris išnešė stogą buvo Diuserdolfe vykusioje šokio mugėje choreografo Guilherme Miotto „Even worse“, kuriame nuostabiai susipynė breikas, šiuolaikinis šokis ir vaidyba. Neretai įkvėpimo semiuosi ne tik iš meno, bet ir iš gatvės, žmonių, socialinių medijų.

Su „Z+“ vykstate į turą. Kokiuose miestuose pasirodysite ir kokiose erdvėse? Kaip manote jus priims publika?

A: Pasirodysime Vilniuje, lapkričio 3 dieną Menų spaustuvėje, lapkričio 22 dieną Panėvežio Juozo Miltinio dramos teatre bei gruodžio 6 dieną Kaune, Lofte „Gargaras“. Nekeliu sau klausimo, kaip ir ar iš viso priims mus publika. Svarbiausia, jog jie ateitų ir tada jau meno chemija padarys savo. Man svarbu, kad žmonės ragautų mano kūrybos, mano tikslas nėra, kad ji visiems patiktų.

Kokie artimiausi kūrybiniai planai ateityje? Galbūt laukia kokio nors naujo spektaklio pasirodymas?

A: Šiuo metu gastroliuoju su šokio teatro AIROS spektakliu „Chimeros karoliai“. Taip pat labai intensyviai dirbu ties nauju spektakliu B&B „Banana Dream“, kurį kuriame kartu su kolege Greta Grinevičiūte, premjera jau gruodžio 19 ir 28 dienomis Menų spaustuvėje.

„Z+” spektaklis bus rodomas lapkričio 3 d. 18,00 val. Menų spaustuvėje Vilniuje, lapkričio 22 d. 18,00 val. Juozo Miltinio dramos teatre, Panevėžyje bei gruodžio 6 d. 19,00 val  Kaune, lofte „Gargaras”.

Bilietus į spektaklius galite įsigyti TIKETA kasose, teatrai.lt ir tiketa tinklalapiuose, teatrų kasose ir knygynuose VAGA. Bilietams taikomos įvairios nuolaidos. Daugiau informacijos www.airos.lt