Politinės naujienos skatina euro silpnėjimą

Vasarą dolerio atžvilgiu nuosekliai brangęs euras po truputį praranda jėgas. Investuotojų lūkesčiai dėl centrinių bankų pinigų politikos kol kas yra stabilūs – ir Europos centrinis bankas ir JAV Federalinių Rezervų Sistema po truputį juda pinigų politikos diržų veržimo kryptimi. Todėl valiutų rinkų dalyvių dėmesys krypsta į naujas politines aplinkybes. Neaiškumai dėl politinės krypties Vokietijoje ir Katalonijos referendumo rezultatas didina politinę riziką Europoje. Donaldo Trumpo pristatytas konkretus mokesčių planas atgaivino investuotojų viltis, kad fiskalinis ekonomikos skatinimas JAV pagaliau prasidės. Visa tai sumažino euro patrauklumą dolerio atžvilgiu.

Didieji centriniai bankai pradeda pinigų politikos diržų veržimo etapą. Euro zonos ekonomikai sustiprėjus, daugelis rinkų dalyvių tikisi, kad šį mėnesį ECB paskelbs apie planus laipsniškai mažinti kiekybinio skatinimo programą. Tuo pačiu JAV Federalinių Rezervų Sistema jau pradėjo mažinti per savo skatinamąją programą supirktų obligacijų portfelio dydį ir ketina toliau kelti bazines palūkanų normas. Ekonomikos augimo lūkesčiai pastaruoju metu stabiliai gerėja. Todėl investuotojai kol kas nesitiki didesnių nukrypimų nuo dabar tikėtinos abiejų centrinių bankų monetarinės strategijos. Kai pinigų politikos lūkesčiai yra nusistovi, pagrindiniu veiksniu valiutų rinkose tampa politinės naujienos.

Politiniai įvykiai euro zonoje vėl didina neužtikrintumą. Nors A. Merkel partija laimėjo Vokietijos parlamento rinkimus, ilgalaikiai nugalėtojų koalicijos partneriai – socialdemokratai pareiškė eisiantys į opoziciją. Taip kyla neaiškumas dėl būsimosios politinės krypties svarbiausioje euro zonos ekonomikoje. Kol kas sunku įsivaizduoti itin radikalių ir žalingų pokyčių Vokietijos vidaus ir užsienio politikoje. Deja, ekonominės euro zonos problemos vis dar egzistuoja, o joms spręsti reikia stiprios politinės valios. Mažiau vieninga koalicija Vokietijoje gali reikšti, kad ateityje tokio pasiryžimo gali ir pritrūkti. Todėl politiniai neaiškumai Vokietijoje didina politinę riziką visoje Europoje.

Prie rizikų euro zonoje prisideda Katalonijos referendumo rezultatai. Ispanijos vyriausybės nelegaliu paskelbtame referendume dėl Katalonijos nepriklausomybės, dauguma balsavusių regiono gyventojų pareiškė norą atsiskirti. Nors Europos komisija pareiškė, kad tai yra vidinė Ispanijos problema, o referendumo iniciatoriai kol kas stengiasi būti atsargūs ir neskelbia atsiskyrimo, ši situacija padidino neužtikrintumą dėl euro zonos vientisumo. Todėl teritorinį status quo mėgstantys ir politinių neužtikrintumų vengiantys investuotojai išreiškia savo požiūrį valiutų rinkose pardavinėdami eurus.

Tuo tarpu Donaldo Trumpo siūloma mokesčių reforma gaivina dolerio kursą. Vasarą kaip antsvoris doleriui šoktelti aukštyn trukdė įtampa tarp JAV ir Šiaurės Korėjos bei rinkų supratimas, kad ne visi Trumpo ekonominiai pažadai tuoj pat virsta veiksmais. Vis dėlto, ilgai laukta Trumpo paskelbta mokesčių reforma, kurioje siūloma mažinti verslo pajamų mokestį, suteikti didesnes mokestines lengvatas įmonių investicijoms ir neapmokestinti iš užsienio pervedamo amerikietiškų kompanijų pelno gaivina Trumpo efektą rinkose. Taip vėl gerėja investuotojų ekonominiai lūkesčiai ir brangsta doleris euro atžvilgiu.

Vėl padidėjęs politinis neužtikrintumas Europoje ir antrą kvėpavimą įgaunantis Trumpo efektas skatina eurą pigti dolerio atžvilgiu. Tuo pačiu, euro zonos ir JAV centrinių bankų politikai po truputį krypstant į tą pačią diržų veržimo pusę, kol kas sunku įsivaizduoti, kad netolimoje ateityje euras galėtų tęsti vasarą stebėtas brangimo tendencijas. Valiutų rinkoms jautriai reaguojant į politines realijas, panašu, kad artimuoju laikotarpiu dolerio kursas euro atžvilgiu labiausiai priklausys nuo to, kaip Trumpui pasiseks įgyvendinti siūlomą mokesčių reformą.

Povilas Stankevičius
Analitikas
Ekonominių tyrimų departamentas
Luminor