Politinis imunitetas biržiečiams padėjo atlaikyti „gelbėtojų“ atakas

Nemaža rinkėjų dalis dar negali atsitokėti po Seimo rinkimų. Rezultatai buvo, švelniai tariant, netikėti. Už permainas ir vertybes balsavę rinkėjai prie valstybės vairo išvydo valstiečius žaliuosius. Naisių saulės geidę rinkėjai tiki šviesia ateitimi, kiti gi ne be pagrindo baiminasi, kur link bus plukdoma valstybė. Valdžios dėlionės rodo, kad vairas sukamas į kairę. „Kaip balsavote – tą ir gavote!“ – teškia tūlas didmiesčio gyventojas, žvelgdamas į kaimiškųjų rinkimų apygardų rezultatus. Ir jis teisus. Vis tik Biržai nepatikėjo, kad Lietuvą gali išgelbėti Nojus iš Naisių. Už žaliojo laivo įgulos narį Biržų – Kupiškio apygardoje balsavo kupiškėnai. Jų balsai lėmė, kad į valdžią būtų deleguotas vienas iš daugelio politinių jungų.

Biržiečiai balsavo ne už „valstiečius“

Po Seimo rinkimų pirmojo turo „Šiaurės rytuose“ buvo rašoma, kad balsavimo rezultatus Biržų – Kupiškio apygardoje lėmė Kupiškis ir Biržų rajono kaimai. Į antrąjį turą pateko socialdemokratas Aleksandras Zeltinis ir valstietis žaliasis Audrys Šimas. Kaip žinia, rinkiminę kovą laimėjo Ramūno Karbauskio vadovaujamos partijos atstovas.

Biržų – Kupiškio vienmandatė apygarda tapo viena iš daugelio, kur laimėjo valstiečiai žalieji.

Prieš rinkimus „Šiaurės rytuose“ buvo keliamas klausimas, kas bus stipresnis – „valstiečių“ agitacija ar biržiečių politinis imunitetas. Ne vieną kadenciją Biržų rajonui vadovavę „valstiečiai“ – rinkėjams gerai pažįstami. Biržiečiai savo kailiu turėjo galimybę įsitikinti, kiek sutampa šios politinės jėgos pažadai ir realūs darbai.

Daugiamandatėje apygardoje biržiečiai ir kupiškėnai daugiausia balsų atidavė konservatoriams.

Vienmandatėje apygardoje daugiausia balsų surinko „valstietis“ A. Šimas. Dešiniųjų pažiūrų rinkėjai gali skųstis, kad antrajame ture jiems nebuvo pasirinkimo – reikėjo balsuoti arba už socialdemokratą, arba už „valstietį“.

Vis tik pasirinkimas buvo pirmajame ture. Ir Biržų miestas bei rajono kaimai pasirinko LR liberalų sąjūdžio atstovą Leonidą Sologubovą su Darbo partijos deleguotu Ritu Vaiginu.

Po pirminių rezultatų atrodė, kad Biržų rajono kaimai balsavo už „kairiuosius“, tačiau skaičiuojant galutinius rezultatus paaiškėjo, jog Biržų miesto ir rajono rinkėjai pirmenybę atidavė kitų partijų kandidatams.

Prognozuota gana tiksliai

Biržų mieste buvo 5 rinkimų apylinkės. Keturiose iš jų daugiausiai balsų surinko L. Sologubovas, vienoje – R. Vaiginas. Biržų rajono kaimuose (su Vabalninku) – 27 apylinkės. Iš jų 10 pirmenybę atidavė R. Vaiginui, 8 – A. Šimui, 5 – L. Sologubovui, po 2 – A. Zeltiniui ir konservatorei Irutei Varzienei.

Iš visų 32 Biržų rajono (miesto ir kaimo) apylinkių 11 pirmenybę atidavė R. Vaiginui, 9 – L. Sologubovui, 8 – A. Šimui, po 2 – A. Zeltiniui ir I. Varzienei.

Biržų mieste daugiausia balsų surinko L. Sologubovas. Už jį balsavo 1396 rinkėjai. R. Vaiginas gavo 1290 balsų, A. Zeltinis – 1150, I. Varzienė – 902, A. Šimas – 396.

Biržų rajono kaimai daugiausiai balsų atidavė R. Vaiginui (1419). Toliau pagal surinktų balsų skaičių kandidatai rikiuojasi taip: L. Sologubovas (1332), A. Šimas (1184), A. Zeltinis (1033), I. Varzienė (761).

Sudėjus visus Biržų miesto ir kaimų rinkėjų balsus, daugiausiai balsų gavę kandidatai išsirikiuoja tokia tvarka:

L. Sologubovas – 2728 balsai,

R. Vaiginas – 2709 balsai,

A. Zeltinis – 2183 balsai,

I. Varzienė – 1663 balsai,

A. Šimas – 1553 balsai.

Kitaip tariant, į antrąjį turą biržiečiai (ir miestas, ir kaimas) būtų išsirinkę L. Sologubovą bei R. Vaiginą.

Beje, prieš rinkimus „Šiaurės rytai“ atliko apklausą, kurie kandidatai pateks į antrąjį turą. Apklausti buvo Biržų rajono gyventojai, ir jų prognozės buvo iš esmės tikslios. Respondentai minėjo tuos pačius penkis kandidatus ir juos išrikiavo panašia tvarka, kokia pasirodė po rinkimų. Skyrėsi tik L. Sologubovo ir R. Vaigino pozicijos – apklausos dalyviai buvo linkę manyti, kad daugiausia balsų surinks Darbo partijos atstovas. Kaip matyti iš rinkimų rezultatų, šiuos du kandidatus skiria vos 19 balsų.

Kupiškis neatsispyrė „valstiečio“ kerams

„Šiaurės rytuose“ publikuotos prognozės atitiko Biržų rajono gyventojų nuotaikas. Bet ne Kupiškio. Ir šįkart būtent kaimynų balsai į antrąjį turą iškėlė socialdemokratą bei „valstietį“. Kupiškio rajone yra 14 apylinkių. Iš jų net 11 pirmenybę atidavė A. Šimui. Trijose daugiausia balsų surinko A. Zeltinis.

Kupiškio rajone už A. Šimą balsavo 1606 rinkėjai, už A. Zeltinį – 1329. I. Varzienė surinko 871 balsą, R. Vaiginas – 445, L. Sologubovas – 356.

Kitaip tariant, kupiškėnai nusprendė, kad prie valstybės vairo stovėti turėtų ne kas kitas, o R. Karbauskio komandos narys.

Antrajame ture šiam kupiškėnų pasirinkimui pritarė ir Biržų rinkėjai. Tiesa, rinkimuose dalyvavo vos 37 proc. apygardos rinkėjų, o Biržų miestas sutartinai balsavo už A. Zeltinį.

Regionų specifika nedomina?

Rinkimų rezultatus įvairiais pjūviais dar ilgai analizuos ir politologai, ir politikos apžvalgininkai, ir sociologai, ir patys politikai. Tik vadinamos kaimiškosios apygardos vis nesulaukia rimtesnio dėmesio. Net ir didžiosios politinės partijos, į vienmandates apygardas metusios savo kandidatus, pernelyg mažai domisi jų (pra) laimėjimo priežastimis.

Biržų – Kupiškio apygardoje, kaip ir visoje šalyje, valstiečių žaliųjų sėkmę lėmė ne vienerius metus vykdyta gerai suplanuota jų veikla. Panašiai kadaise veikė R. Pakso ir V. Uspaskicho vadovaujamos politinės jėgos. Joms atsispirti ne taip paprasta. Bet Biržų krašto žmonės įrodė, kad įmanoma. Jie buvo atsparesni ne tik už daugelio kaimiškųjų rajonų rinkėjus, bet ir už kai kurių didmiesčių gyventojus.

Daugiamandatėje Biržų – Kupiškio apygardoje per šiuos rinkimus daugiausia balsų surinko konservatoriai.

Todėl vienmandatėje į antrą turą patekti, regis, turėjo bet vienas „dešinysis“.

Tačiau kas su jais nutiko?

Akivaizdu, kad liberalsąjūdiečių atstovas L. Sologubovas patyrė fiasko Kupiškyje. Ir negalėjo būti kitaip, kai žvelgi į politinės reklamos sprendimus. Jai negailėta pinigų, netrūko ir tam tikros srities profesionalumo, tačiau tai nebuvo panaudota efektyviai. Kaskart kompiuterio ekrane išlįsdavę vaizdai su gražiais biržiečiais – L. Sologubovu ir A. Vaitkevičiumi, – kam jie buvo skirti? Tauragei? Kupiškiui? Ir ką kupiškėnams tuo vaizdeliu norėta pasakyti? Kad tai gražūs vyrai iš „sąjūdžio“? Biržai L. Sologubovą pažįsta kaip puikų gydytoją ir būtent todėl už jį balsavo. O dėl ko turėjo balsuoti kupiškėnai? Kas jiems tas reklaminiuose plakatuose rodytas kostiumuotas vyras iš geltonų javų lauko?

Konservatoriai liko ištikimi sau. Jie kaimiškoje apygardoje net padoriau nesireklamavo. Žaidė rinkimus „feisbuke“. Kokia tobula turėtų būti partija, kad jos kandidatams nereikėtų jokios politinės reklamos strategijos. Į mūšį nepasiruošę eina tik savižudžiai arba genijai.

Kiekvienas rajonas turi savo specifiką. Nežinoti jos – tas pats, kas eiti į rinkimus užrištomis akimis. Jeigu didžiosios partijos – konservatorių ir socialdemokratų – įsivaizduoja esančios visažinės, tai kodėl rinkimus kaskart laimi „gelbėtojai“?

Socialdemokratų atstovas stengėsi reklamuotis, bet tai darė savo jėgomis ir pagal savo supratimą. Ir nedaug trūko, kad jo nuoširdžios pastangos baigtųsi pergale. Bet iš perspektyvos matyti, kad A. Zeltiniui pritrūko partijos paramos. Antra vertus, kai socialdemokratų rinkimų štabui vadovauja tokie, kaip A. Sysas, saviveiklinės politinės reklamos lygis nestebina.

Permainų bus

Netrukus rinkėjai pamatys suformuotą valdančiąją koaliciją. Ilgai laukti nereikės, kad įsitikintų, už kokius pokyčius ir vertybes jie atidavė savo balsus.

Biržų – Kupiškio apygardos rinkėjai, balsavę už socialdemokratą, neturėtų krimstis dėl kandidato nesėkmės – laimėjimo atveju jis būtų vis tiek dirbęs su „valstiečiais“.

Socialdemokratų ir „valstiečių“ koalicija – tai, ko ir reikėjo tikėtis. Į klausimą, kodėl prieš rinkimus „valstiečiai“ kalbėjo apie koaliciją su dešiniosiomis politinėmis jėgomis, atsakymų gali būti ne vienas. Žurnalistas E. Jakilaitis svarstė, jog „valstiečiai“ tokiu būdu gudriai išvengė „dešiniųjų“ kritikos rinkiminės kampanijos metu. Kad tokios gudrybės galėjo būti iš anksto suplanuotos, skatina galvoti ir tarptautinių santykių eksperto M. Laurinavičiaus straipsnis „Ar turėtų R. Karbauskis deklaruoti savo santykius su V. Putino Rusiją mylinčiu broliu“.

Galima tikėti ir optimistiniais scenarijais – R. Karbauskio partija imsis Lietuvai naudingų permainų. Tačiau tokį optimizmą kaskart prasklaido būsimųjų profesionalų, kurie įvardijami kaip kandidatai užimti valdžios postus, pasisakymai. Štai ketvirtadienį vienos televizijos laidos metu kandidatas į sveikatos apsaugos ministrus profesorius A. Veryga atviravo, kaip bus kovojama su alkoholizmu Lietuvoje. Pasirodo, tai labai paprasta: pavyzdžiui, pacientas ateina pas šeimos gydytoją ir jam pasisako, kad vartoja alkoholį. Šis nelaimėliui ir skiria gydymą. Taip pat kandidatas į ministrus įsitikinęs, kad efektyviai veiks ir visokie alkoholio pardavimo ribojimai. Į laidos dalyvių nuogąstavimus dėl Lietuvoje niekaip neįveikiamos „šešėlinės“ veiklos profesorius reagavo irgi pakankamai originaliai. Anot jo, žmonėms bus aiškinama, kad pirkti iš „bobučių“ negalima. Tokių aiškinimų iki šiol, pasirodo, kaip tik ir stigo.

 

Rasa Penelienė

siaures_rytai


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: