Povilas Urbšys. Lietuvos žmonių galia – tai Lietuvos valstybės galia

Daugiau nei šimtas dienų, kai prisiekė naujoji Panevėžio miesto taryba, meras, buvo išrinkta administracija. Kaip vertinate darbą savivaldoje, ar pajutote pokyčius?

Pokyčiai prasidėję. Per rinkimus kalbėjome apie kitokį valdžios santykį su žmogumi, apie priimamų sprendimų skaidrumą. Matome, kad šie klausimai peržiūrimi, skelbiami viešųjų pirkimų laimėtojai, planuojamas strateginio plano koregavimas pasitelkiant visuomenę ir įsiklausant į jos nuomonę. Intensyviai dirbama, kad mieste atsirastų švietimo ir kultūros tarybos – būtent tai padėtų šias bendruomenes įtraukti į joms svarbių klausimų sprendimų priėmimą.

Teigiama permaina pavadinčiau Sporto skyriaus įsteigimą Panevėžio miesto savivaldybėje. Viena iš skyriaus funkcijų – kurti ir įgyvendinti miesto kūno kultūros ir sporto strategiją bei efektyviau bendradarbiauti su sporto klubais, kurių mieste net 66. Kai pasidomėjau, buvau nustebęs: dabartiniame Sporto centre yra net 173 etatai! Negana to, susidarę fizinių ir juridinių asmenų už centro teikiamas paslaugas įsiskolinimai ne mažėja, o didėja. Manau, kai kuriais atvejais jie susidarė dėl elementaraus neūkiškumo. Jeigu įsteigus naują skyrių situacija iš principo nepasikeis, tai ir naujai įsteigtas skyrius taps dar viena savitiksle struktūra sau.

Vertinant savivaldybės administracijos darbą tenka pripažinti, kad kai kurių valdininkų požiūris į atliekamą darbą keičiasi lėtai. Kai kurie tebemano, kad valdininkas savivaldybėje yra ne tam, kad padėtų problemas spręsti, bet tam, kad įrodytų, jog jos neišspendžiamos. Tai nenormalu.

Šiuo metu vyksta miesto Ūkio skyriaus auditas. Ta proga norėčiau kreiptis į panevėžiečius: jeigu esate susidūrę su Ūkio skyriumi ir Jūsų problemos buvo ignoruojamos, pavyzdžiui, laiku nesulaukėte atsakymo į Jūsų pateiktą raštą, prašome apie tai informuoti merą, administracijos direktorių arba mane.

Valdančiojoje koalicijoje buvo diskutuojama apie savivaldybės administracijos reorganizaciją ir jos darbo pagerinimą. Buvo manoma, jog reikia pasitelkti išorės audito specialistus ir atlikti auditą – tai būtų nešališka. Toks auditas tęstųsi 3–4 mėnesius, kainuotų apytiksliai 30 tūkst. eurų. Tačiau reikia paminėti, kad ne auditas priiminės sprendimus, o politikai, taigi po šio atlikto audito dar 1–2 mėnesius vyktų politinės diskusijos ir tik tada būtų priimtas sprendimas. Priėmus sprendimą, vykdant reorganizaciją ir mažinant biurokratinį aparatą, pagal galiojančius įstatymus, darbuotojus apie galimą atleidimą reikia įspėti prieš du ar net keturis mėnesius. Visa tai užtruktų beveik metus.

Valdančiojoje koalicijoje buvo priimtas išmintingas kompromisas – ieškoti galimybių daryti auditą naudojant vidinius resursus. Manau, dabartinės administracijos vadovai pakankamai kompetentingi identifikuoti problemas. Be to, esant reikalui, galima pasitelkti ekspertus.

Dėl reorganizacijos reikia apsispręsti jau šiais metais. Kitaip žmonės nesupras, kodėl jie rinko savo atstovus permainoms, o tos permainos savivaldybės administracijoje užstrigo.

Pokyčiai reikalingi ne tik administracijoje, tačiau ir pačiame mieste, jo gatvėse. Ne kartą su gyventojais kalbėjote jiems aktualiomis temomis – gatvės, jų apšvietimas, įvažos…

Iš tiesų yra nemažai įsisenėjusių ūkinių problemų mieste. Viena iš jų – įvažos į gyvenamųjų namų kiemus. Ši problema nebuvo sprendžiama mieste net dvidešimt metų. 2008 metais lėšų miesto gatvių tvarkymui buvo sumažinta iki 50%. Negana to, ankstesnės kadencijos taryba už Europos Sąjungos pinigus patvirtino detaliuosius daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijų planus ir tokiu būdu tarsi nusiplovė rankas – ši problema tapo nebe savivaldybės, o gyventojų. Nežiūrint į tai, dabartiniai savivaldybės vadovai ieško galimybių padėti žmonėms. Džiugu, kad yra žmonių, norinčių prisidėti savo privačiomis lėšomis, tačiau reikalingas naujas miesto tarybos požiūris į šią problemą, nes kitaip kai kurių daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojams dar šimtmetį teks laukti, kada galės įvažiuoti į kiemą nelaužydami automobilio.

Miestelėnų tarpe daug diskusijų sukėlė valdžios noras naikinti sargus miesto mokyklose, kaip vertinate garsiai išsakytas mintis?

Nežinau, ar šiuo metu tai turėtų būti savivaldybės prioritetas, bet netgi sprendžiant tokį elementarų kiemsargių mokyklose etatų panaikinimo klausimą, reikėtų pasitarti su švietimo įstaigų vadovais ir išklausyti jų nuomonę. Kitaip gali atrodyti, kad tai daugiau verslo, kuris užsiima apsaugos sistemų diegimu, interesų atstovavimas, o ne švietimo įstaigų.

Atsakydamas į klausimą net kelis kartus paminėjote žmonių aktyvumą, kvietėte būti aktyvius. Kodėl tai taip svarbu?

Jeigu visas savo galias žmogus atiduoda valdžiai, anksčiau ar vėliau valdžia pradeda jomis piktnaudžiauti. Vienų abejingumas ir neveiklumas skatina kitų piktnaudžiavimą. Visavertėje visuomenėje dialogas tarp valdžios ir žmonių būtinas.

Todėl žmonės turi vienytis ir stiprinti savo atstovavimą. Mes, ko gero, esame pirmieji Lietuvoje, įsteigę miesto savivaldybės taryboje Bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų ir jaunimo reikalų komitetą. Šis komitetas suformuotas stiprinti žmonių atstovavimą. Jeigu, pavyzdžiui, sporto bendruomenė, daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos ar jaunosios šeimos susiburtų į asociacijas, jiems būtų atstovaujama būtų jau ne kaip pavieniams asmenims.

Jokia kita politinė jėga, dalyvavusi Panevėžio miesto savivaldybės tarybos rinkimuose, taip aiškiai neakcentavo siekio sustiprinti bendruomeninį veikimą kaip sąrašas KARTU ir tiesiogiai išrinktas miesto meras Rytis Račkauskas. Rinkimų programoje vienareikšmiškai buvo įsipareigojama kurti seniūnijas, steigti seniūnijų visuomenines tarybas. Žinoma, galime susidurti su pasipriešinimu ne tik iš opozicijos, bet gal ir iš kai kurių koalicijos partnerių. Tačiau ne kartą esu minėjęs: geriau pralaimėti, negu nuvilti.

Dar vienas labai svarbus klausimas. Jūs esate vienas iš iniciatyvos „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ iniciatorių. Kas slepiasi po šiuo gražiu pavadinimu?

Jau ne pirmus metus tenka stebėti nesibaigiančias diskusijas su siekiančiais įteisinti asmenvardžių rašybą Lietuvos piliečių dokumentuose nevalstybine kalba. Motyvuojama, kad tai pagerintų santykius su kaimynine Lenkija. Norima, jog rašant vardus ir pavardes asmens dokumentuose abėcėlėje atsirastų trys papildomi ženklai: W, Q, X. Iš esmės tuos ženklus siekiama prilyginti lietuvių kalbos abėcėlės raidėms ir taip suteikti jiems valstybinės kalbos ženklų statusą – tai sudarkytų valstybinę lietuvių kalbą.

Tuo labiau, kad šie trys papildomi ženklai problemos, kuri kyla dėl jų noro rašyti savo asmenvardžius gimtąja kalba, neišspręs – lenkiškoms pavardėms parašyti neužteks papildomų trijų ženklų. Todėl priėmę tokį įstatymą įtampos su Lenkija nepanaikinsime. Negana to, mes pakišame „kiaulę“ latviams. Latviai prieš kelerius metus priėmė įstatymą, kad pirmame paso puslapyje vardas ir pavardė yra rašoma latviškais rašmenimis, antrame – lotyniškais rašmenimis pagal skambesį. Asmens tapatybės kortelėje pirmajame puslapyje su nuotrauka rašoma latviškais rašmenimis, antrojoje – latviškai pagal skambesį. Jau tada buvo kreiptasi į Europos Žmogaus teisių teismą, kad taip pažeidinėjamos kitakalbių Latvijoje teisės, bet teismas pripažino, kad šis klausimas – valstybės prerogatyva ir pažeidimų nėra. Jeigu mes priimtume kitokį variantą, į pagrindinį puslapį šalia lietuviškos abėcėlės raidžių įterpdami svetimybes, Latvijoje rusakalbiai, paskatinti Rusijos, gali pradėti reikšti nepasitenkinimą.

Matydami, kaip Seimo dauguma atvirai ignoruoja Konstitucijoje įtvirtintą Lietuvos žmonių valią ir žūtbūt siekia įteisinti tokias asmenvardžių rašymo dokumentuose nuostatas, kurios nuvertina lietuvių kalbos, kaip valstybinės, statusą ir kiršina Lietuvos visuomenę, nusprendėme susiburti į iniciatyvinę grupę „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“, į kurią įeina žinomi visuomenės, kultūros, mokslo veikėjai. Šioje iniciatyvinėje grupėje yra ir dvasininkas – tai Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas.

Pasinaudodami Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų leidybos iniciatyvos teise, „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ siekiame paskatinti Seimą spręsti šiuos nesibaigiančius nesutarimus Latvijoje pasiteisinusiu keliu. Jei siūlymą parems 50 tūkst. Lietuvos piliečių, tai Seimas jį privalės svarstyti.

Lietuvių kalba yra viena didžiausių mūsų vertybių. Neatsitiktinai, kai buvo daroma apklausa Europos Sąjungoje, į klausimą, kas yra svarbiausia, vieninteliai lietuviai atsakė: mums svarbiausia yra kalba. Mes ne kartą buvome praradę valstybingumą, bet kiek puoselėjome savo gimtąją kalbą, tiek išlaikėme tautinio sąmoningumo gyvastį, kuri ir leido vėl atkurti valstybę. Pasirašydami už Lietuvos valstybinę kalbą, pasisakome už mūsų tapatumo ir valstybingumo pamatų išsaugojimą.

Šiandien į mūsų studiją atvykote džiugios nuotaikos, norėdamas pasidžiaugti panevėžiečių pasiekimais.

Taip, mus pasiekė labai džiugi žinia: pasaulio jaunimo plaukimo čempionate panevėžietis plaukikas Andrius Šidlauskas iškovojo aukso medalį. Tai ne vien tik A. Šidlausko, kaip plaukiko, bet ir visos komandos –„Žemynos“ progimnazijos mokytojų, trenerių, kurie augino ir puoselėjo jo talentą – geriausia dovana miesto gimtadieniui. Tegul ši pergalė sustiprina mūsų visų pasitikėjimą savo jėgomis. Juk Lietuvos žmonių galia – tai Lietuvos valstybės galia.

 

Kalbėjosi Viktorija Polzunovaitė

 


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite:

7 Comments

  • „Valdančiojoje koalicijoje buvo priimtas išmintingas kompromisas – ieškoti galimybių daryti auditą naudojant vidinius resursus. Manau, dabartinės administracijos vadovai pakankamai kompetentingi identifikuoti problemas.“ Po 100 dienų, naujokai jau tampa ekspertais. Manau kvailiau pasakyti gali tik Rokiškio pacientai.

  • Norėta biškį įsisavinti pinigėlių, bet kilo triukšmas ir teko įgyti kompetencijas. Kurių, beje, nėr, bet apie tai kada nors vėliau. Ar už jų panaudojimą bus papildomai sumokėta ? Juk nedirbs už tuos varganus atlyginimus su varganais penkiasdešimt procentų priedais ?

  • Pirtyje kalbėjo,kad skyrių veiklai audituoti P.Luomanas kažkokius savo giminaičius buvo pasikvietęs…

  • Seimūnas-demokratas tyli apie savo „broilerių“ pastangas kitaminčiams užčiaupti burnas.Tai irgi didelis laimėjimas.

  • „Ech, koks saldus tas noras užgniaužti kritiką, ypač jei esi valdžioje. Prieš kurį laiką spaudimą mažiau rašyti apie vieną judėjimą iš visiems žinomo seimo nario patyriau aš, šiandien sužinojau, kad tokie pat pasiūlymai per vieną ar kitą žmogų pasiekė ir kolegas. Taip, kažkaip, nelabai išradingai, per skambučius darbdaviams, per pokalbius su pažįstamais žmonėmis. Tikrai drįstu sakyti, kad to nebuvo per visus 25 Nepriklausomybės metus. Labai įdomus šiame veikime Kalnapilio vaidmuo, tačiau apie viską išsamiai, kažkada, gal ir netrūkus. O kol kas situacija stebima ir jei tokie dalykai pasikartos, matyt, teks prašyti Žurnalistų sąjungos valdybos požiūrio. Patarimas Panevėžio valdantiesiems: pasitikėjimą užsitarnauti galima ne gąsdinant ar perkant redaktorių palankumą, o nuoširdžiai dirbant ir vykdant duotus pažadus. Ir jei per pusę metų nepavyksta nei piršto pajudinti, bent jau pasirodyti, kad iš viso esat, tai ne žiniasklaidos, o Jūsų pačių kaltė.“

  • O kodėl prie tų Lietuvos žmonių nepriskiriami Jurginų gatvės gyventojai ? Senamiesčio ties alaus klubu Albaris ? Janonio ir Įmonių gatvių ? Kur jų galia ?

  • Vsio zakonno ir visks aišku. Gerai, kad buvo miesto gimtadienis. Urbšio galia – draugystėje su Darbo partija ir žemvaldžiu vergvaldžiu Karbauskiu. Šaknų nepaslėpsi. Urra. Bet miestiečių gaila. Jie tikėjo prisikėlimo politika.

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *