Povilas Urbšys. Žmonėms nusibodo politikų rietenos

Visuomeninis rinkimų komitetas „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“ šiandien vadinamas partijų ardytoju, Jūs asmeniškai – net partijų žudiku. Nepaisant to, valdančioji koalicija suformuota, pagrindiniai postai išdalyti ir savivaldybėje, atrodo, verda darbas. Kaip yra iš tiesų?

Būtent taip situaciją bando vertinti tie, kurie atsisakė dalyvauti valdančiojoje koalicijoje ar nebuvo į ją pakviesti. Dar Seimo rinkimų kampanijos metu kalbėjau apie būtinybę partijoms atsinaujinti, įveikti savo sustabarėjimą, apie tai, kad partijos neturi virsti uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, o kai kuriais atvejais – dariniais, panašiais į nusikalstamus.

Atėjome, kad atsinaujintų miestas ir politinės partijos. Sudarant koaliciją išryškėjo tie, kurie yra už atsinaujinimą, ir tie, kurie linkę visa palikti taip, kaip buvo. Ypatingai išsiskyrė Liberalų sąjūdžio atstovė Zita Kukuraitienė, kuri iki paskutinės minutės su Vitalijumi Satkevičiumi, Maurikijumi Grėbliūnu, Gema Umbrasiene bandė sudaryti vadinamąją didžiąją opoziciją, kad naujai išrinkti tarybos nariai ir meras negalėtų dirbti bei įgyvendinti žmonėms duotus pažadus. Šie planai žlugo. Pavyko suformuoti didžiąją koaliciją miestui iš 23 tarybos narių, priklausančių įvairių politinių partijų spektrui, išrinktų į miesto tarybą iš sąrašų „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“, Socialdemokratų, Darbo partijos, Lietuvos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, „Mums svarbu“, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD).

TS-LKD partijos vadovybė ypatingai neigiamai sureagavo į tai, kad iš šešių jų komandos narių, išrinktų į miesto tarybą, net keturi atėjo į koaliciją, tad nusprendė juos pašalinti iš partijos. Tai rodo, jog partija yra nepasiruošusi permainoms. Kalbos apie tai, kad įėjusieji į koaliciją yra savanaudžiai, išdavikai, yra melas. Esmė labai paprasta. Rasa Juknevičienė, viena iš Konservatorių partijos vadovybės narių, konservatorių koordinatorė mūsų krašte, negali man atleisti už Vitą Matuzą. Ji ne kartą reiškė savo neigiamą nuostatą dėl to, kad buvo ištraukti į dienos šviesą nešvarūs V.Matuzo darbeliai. Jos pagrindiniais keršto įrankiais tapo „nuskriaustieji“ M.Grėbliūnas ir V.Satkevičius.

Derybose dėl koalicijos M.Grėbliūnui buvo pasiūlyta tapti vicemeru, kuruojančiu ūkio dalį. M.Grėbliūnas iškėlė sąlygą – jiems turėtų priklausyti administracijos direktoriaus pavaduotojo postas. Mes su tuo sutikome. Ir tada M.Grėbliūnas pradėjo abejoti, ar jis nori užimti siūlomą postą…

Tačiau kai R.Juknevičienė, M.Grėbliūnas, V.Satkevičius sužinojo apie Petro Luomano, Vilmanto Baltramiejūno, Algio Čeponio, Valdo Staugaičio apsisprendimą jungtis į valdančiąją koaliciją, labai sunerimo. Netikėtai M.Grėbliūnui parūpo Kultūros, švietimo ir socialinių reikalų vicemero kėdė, nors iki tol jis kuravo visai kitą sritį. V.Satkevičiui tapo įdomi Strateginio planavimo, investicijų, ekonomikos ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojo vieta, nors būtent toje srityje jam labiausiai ir trūko kompetencijos. O garbaus amžiaus Marijai Danutei Kažukauskienei geidžiama vieta tapo administracijos direktoriaus pavaduotojo kėdė.

Suabejojus minėtų personų kompetencija, iš karto savanaudžiais buvo paskelbti tie konservatoriai, kuriems buvo pasiūlytos atitinkamos pareigybės. Tai sužinojo Konservatorių partijos vadovybė, paskelbė visuomeninį rinkimų komitetą „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“ valstybės priešais, valdomais Kremliaus, o tuos keturis konservatorius, apsisprendusius dirbti Panevėžiui, pašalino iš partijos už tariamą išdavystę. Kaip suprantu – jei mes būtume suteikę M.Grėbliūnui ir V.Satkevičiui geidžiamas vietas, tai naujosios koalicijos „grėsmė valstybei“ būtų neutralizuota?

R.Juknevičienei ir M.Grėbliūnui, pagrindiniams iniciatoriams susidorojant ir išmetant iš partijos keturis TS-LKD narius: P.Luomaną, V.Baltramiejūną, A.Čeponį, V.Staugaitį, norėčiau priminti jų bendrapartiečio Manto Adomėno mintis apie TS-LKD partiją: „Partija pamažu tampa partinių broilerių perykla, panaši ne į partiją, o į verslo korporaciją. Iš politinių bendraminčių bendruomenės jai kyla grėsmė virsti politinės įtakos bei galios „supermarketu“, o tie, kurie į TS-LKD atėjo iš idėjinių paskatų, jaučiasi kaip žmogus, kuris ėjo tarsi ir į bažnyčią, bet kažkodėl atsidūrė turguje“. Keturi išmesti partijos nariai, kurie sutiko prisidėti prie koalicijos dėl miesto interesų, iš tikrųjų pasijautė kaip tame politiniame turguje – nesutikę dalyvauti tame ambicijų turguje buvo išmesti iš partijos. Štai toks tas konservatoriškas teisingumas…

Pagalius į valdančiosios koalicijos ratus aktyviai kaišiojo liberalsąjūdietė Z.Kukuraitienė. Kaip manote, kodėl?

Ji negali atleisti man už tai, kad figūravo su buvusiu vicemeru Kastyčiu Vainausku ir  administracijos direktoriumi Stasiu Karčinsku vienoje korupcinėje byloje.

2013 metų balandžio mėnesį Delfi.lt portalas paskelbė ikiteisminio tyrimo medžiagą – Specialiųjų tyrimų tarnybos specialiosiomis priemonėmis 2009 metų spalį užfiksuotą liberalės Z.Kukuraitienės ir tuomečio vicemero, korupcija įtarto bendrapartiečio K.Vainausko pokalbį, kuris prasidėjo taip: K.Vainauskas: „Zitute!“, Z.Kukuraitienė: „Aš!“, K.Vainauskas: „Zitute, vaikeli!“, Z.Kukuraitienė: „Kas?“, K.Vainauskas: „Ta kompanija kaip?“, Z.Kukuraitienė: „Steiga“, K.Vainauskas: „Steiga?“ (užsirašo ant popieriaus lapelio – tyrėjo pastaba), Z.Kukuraitienė: „Man reikia dėl to, kad man gi ateis zyzti, kur mums gauti pinigų šitam ir eiti į rinkimus, mums reikia kalendoriukų“, K.Vainauskas: „Gerai, pašnekėsim“.

„Pokalbis, kaip matyti, sukasi apie bendrovę „Steiga“, kuri vėliau laimėjo Panevėžio savivaldybės skelbtą viešojo pirkimo konkursą statybos darbams Lėlių vežimo teatre. Tyrėjai tada nustatė, kad Z.Kukuraitienė susitarė su šios bendrovės direktoriumi Juozu Latvėnu ir pažadėjo padėti laimėti Lėlių vežimo teatro darbų viešąjį pirkimą. To viešojo prikimo vertė – apie 350 tūkst. Lt. Minėto susitikimo metu Z.Kukuraitienė paprašė jo, kad jie apmokėtų už jos partijos lankstinukus, lipdukus ir panašius dalykus, tačiau neįvardino konkrečios sumos, kuria turėtų jiems atsidėkoti“, – buvo rašoma Delfi.lt turimame dokumente.

„J.Latvėnas apklausos metu parodė, kad 2008 metais UAB „Steiga“ laimėti viešųjų pirkimų konkursą dėl Lėlių vežimo teatro pastato rekonstrukcijos projektavimo ir statybos darbų atlikimo 350 tūkst. Lt sumai padėjo, protegavo Panevėžio miesto savivaldybės mero pavaduotoja Z.Kukuraitienė. Vėliau už Lėlių vežimo teatro pastato rekonstrukcijos viešojo pirkimo konkurso laimėjimą jis Panevėžio miesto savivaldybės statybos ir statinių priežiūros vedėjui Mykolui Buziui davė 5 tūkst. Lt kyšį“, – buvo teigiama šiame dokumente.

Z.Kukuraitienei buvo pareikšti įtarimai. Apklausoje politikė patvirtino, kad minėtas pokalbis tarp jos ir K.Vainausko gal ir buvo, tačiau ji negalėjo paaiškinti savo žodžių – tiek pasvarstymų apie kalendoriukus, tiek kai kurių kitų savo pačios teiginių. Taip sakant, Z.Kukuraitienę ištiko amnezija.

Nors liudytoju ir kyšio gavėju įvardintas M.Buzys liudijo vicemerės nenaudai, jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Prokurorai tokį savo sprendimą argumentavo įrodymų trūkumu, mat „Steigos“ vadovas J.Latvėnas paliudijo, kad jo įmonė Z.Kukuraitienės neparėmė, o Z.Kukuraitienė daugiau jau nebeprašė paremti jos partiją. Tuo metu Z.Kukuraitienė jau nematė perspektyvos dalyvauti Seimo rinkimuose, kadangi partija ją reitingavo labai toli ir buvo aišku, jog ji tikrai nelaimės. Be abejo, dabar Z.Kukuraitienė, apsigaubusi Liberalų sąjūdžio vėliava, bandys paslėpti savo tikrąjį veidą, aršiai kritikuodama dabartinę valdančiąją koaliciją.

Buvusios kadencijos taryba paliko nemenką palikimą šiandieninei valdančiajai daugumai – daugybę įsisenėjusių problemų, tarp kurių – „Rail Baltica“ terminalas.

Situacija labai sudėtinga. Problemos tokios, kad priimtas bet koks sprendimas gali būti miestui nenaudingas. Nėra ko stebėtis: konservatoriai M.Grėbliūnas ir V.Satkevičius dėl savo išlikimo valdžioje sudarė koaliciją su partija „Tvarka ir teisingumas“, kurios ne vienas narys buvo išvestas su antrankiais iš savivaldybės pastato. M.Grėbliūnas iki šiol labai išgyvena, jog Panevėžio miesto rinkėjai neišrinko nė vieno „Tvarka ir teisingumas“ nario, nes, jo manymu, šie padarė „daug gerų darbų“ miestui, bet nesugebėjo jų atskleisti rinkėjams. Vienas tokių – dėl V.Satkevičiaus, M.Grėbliūno ir Kristinos Vareikienės-Nakutytės neveiklumo galime likti be krovinių terminalo „Rail Baltica“.

Teko dalyvauti susitikime su AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovais. Jie tiesiai šviesiai paklausė: „Kodėl buvusi miesto valdžia miegojo?“ Pagal dabartinę situaciją yra keli variantai – terminalas gali būti miesto arba rajono teritorijoje. Ko gero, krovinių terminalas atsiras šalia miesto, o ne miesto teritorijoje. Prisiminkime, kad miesto strateginiame plane dar 2013 metais buvo įrašyta, jog savivaldybė turėtų inicijuoti studijos atlikimą, bet ji nė piršto nepajudino, kad studija atsirastų.

Seimo narys Naglis Puteikis skelbia, kad buria piratus – naują politinę jėgą. Kaip Jūs vertinate Naglio Puteikio piratų vėliavos kėlimą?

Norėčiau savotiškai paagituoti dar neapsisprendusius Naglio Puteikio gerbėjus stoti į jo buriamas piratų gretas. G.Umbrasienė viename naujienų portale patvirtino, jog šiuo metu Panevėžyje, kaip ir kitose šalies vietose, vyksta N.Puteikio koalicijos steigimo procesas, į kurį yra pakviesti ir buvę Panevėžio „valstiečiai“. „Manome, kad jau rugsėjį judėjimas bus suformuotas ir panašu, jog Panevėžyje atsiras dar viena stipri politinė jėga“, – pabrėžė G.Umbrasienė.

N.Puteikis savo ruožtu pareiškė: „Renkame piratų komandą ir ketiname imti Seimą. Pirmiausia iš įvairių uostų – savivaldybių – ketiname surinkti nusivylusius jūrininkus, suburti komandą ir imti valdžią į savo rankas“. Jo manymu, Panevėžyje yra nemažai tokių žmonių, kaip G.Umbrasienė ir kiti, kurie prisidėtų prie jo veiklos ir šiame mieste galėtų turėti labai stiprias pozicijas. Kaip jis pats prisipažino, „mūsų tikslas – ateinančiuose Seimo rinkimuose laimėti 71 vietą“.

Taigi, gerbiamieji panevėžiečiai, Jūs turite nepakartojamą šansą – patekti į 71 išrinktųjų skaičių.

Politikas pasiryžęs pirmiausia sujungti mažąsias partijas, kurios bus išregistruotos šių metų gruodžio 14-ąją, jei neturės 2 tūkstančių narių, … nors būtent pats N. Puteikis asmeniškai prisidėjo, kad toks reikalavimas būtų įteisintas.

Būdamas TS-LKD frakcijos nariu, 2013 metais jis agitavo ir pats balsavo už pataisas, kurios įteisino reikalavimą partijoms turėti mažiausiai 2 tūkst. narių. Tuomet jis buvo su tais, kurie, mano manymu, įteisino politiškai nusikalstamą mažųjų partijų sunaikinimą. Be abejo, tuo buvo siekiama dar labiau sustiprinti biudžetinių partijų monopolį Lietuvoje. Ir štai po dviejų metų jis prisistato kaip tų mažųjų partijų gelbėtojas! Jei norite išlikti, turite jungtis į koaliciją po N.Puteikio piratų komandos vėliava… Jo nuomone, „daug garbingų žmonių turinčios partijos turi apsispręsti iki to laiko sėsti į mūsų piratų laivą“. Kai G.Umbrasienė, M.Leliukas ir panašūs į juos yra laikomi vieninteliais garbingais žmonėmis Panevėžyje, nesunku numanyti, kur tas piratų laivas nuplauks.

Jei N.Puteikis garbę sutapatina su piratavimu, nenuostabu, kad būsima piratų koalicija rinkosi patalpose Biliūno g. 12, kurios panevėžiečiams asocijuojasi su veikėju, sunkiai atsiejančiu politiką nuo verslo. Kaip žinome, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Panevėžio skyriaus buvusi vadovė G.Umbrasienė nerado savyje jėgų atsiriboti nuo šio veikėjo – Manto Leliuko. Dėl to sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis inicijavo Panevėžio skyriaus veiklos sustabdymą. Tokį G.Umbrasienės ir M. Leliuko politinį veikimą jis atmetė kaip svetimą sąjungos deklaruojamoms vertybėms.

Čia išties verta prisiminti ir paties N.Puteikio mėgstamą šv. Augustino įžvalgą: valstybė be teisingumo tėra plėšikų gauja. Nejaugi išties dar kas nors tiki, kad plėšikų gaujos pavyzdžiu subūrus kitą darinį galima valstybėje atstatyti teisingumą? Būtent tokia N.Puteikio veikla diskredituoja pilietinį veikimą, kuris yra nukreiptas prieš politinių partijų savanaudiškumą.

Graži iniciatyva Panevėžyje – gegužės 25 d. įvyko pirmieji Maldos pusryčiai, skirti pasišventimui ir tarnystei. Jūs taip pat dalyvavote šiuose pusryčiuose.

Ši idėja yra atkeliavusi iš JAV, o nuo 2001 m. Maldos pusryčiai vyksta Lietuvoje. Į juos tradiciškai renkasi tie, kurie nori veikti vadovaudamiesi krikščioniškomis vertybėmis. Toks renginys Panevėžyje vyko pirmą kartą. Jį organizavo miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas. Maldos pusryčių intencija – pasišventimas ir tarnystė – pasirinkta neatsitiktinai. Popiežius Pranciškus 2015-uosius metus yra paskelbęs Pašvęstojo gyvenimo metais. O pašvęstasis gyvenimas betarpiškai yra susijęs su pasišventimu ir tarnyste. Tai neatsiejama ne tik nuo vienuolių ir dvasininkų pašaukimo, bet ir nuo kariškių bei specialiųjų struktūrų, teismų atstovų, visuomenine veikla užsiimančių žmonių.

Būtent tos tarnystės dvasios daugiausia ir pasigendame, kai valstybės institucijos pradeda funkcionuoti pačios sau.

Maldos pusryčiai reikalingi, kad kiekvienas sau pripažintume, jog pagrindinė mūsų priedermė yra tarnauti. Tarnavimas neturi tapti tuščias žodis, jis turi tapti įpareigojimu. Kiekvienam žmogui, gaunančiam valdžios įgaliojimus, atsiliepti į šią tarnystės visuomenei idėją yra tikras iššūkis. Įgytos galios priklauso anaiptol ne tau. Būtina prisiminti, jog tai žmonių deleguotos galios tau. Maldos pusryčiai ir yra tam, kad visokeriopai prisimintume savo pašaukimo prasmę.

Įsimintina vyskupo Liongino Virbalo SJ mintis, jog Maldos pusryčiai – tai laikas, kai mes, turintys labai skirtingas tarnystes, susirenkame tiesiog pabūti kartu ir pasidalinti kaip tie, kurie pripažįsta, kad Dievas veikia mumyse, veikia kiekviename žmoguje. Nepaisant mūsų bažnytinių, politinių, visuomeninių ar kitokių skirtumų, yra daug daugiau, kas mus apjungia.

Taigi, mums nereikia pamiršti, kas mus jungia, o ne kas skiria. Žmonėms nusibodo politikų rietenos. Jie laukia sutelkto darbo miestui.

 

Kalbėjosi Viktorija Polzunovaitė

 


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: