Povilas Urbšys. Žmonės nori asmeninės politikų atsakomybės, o ne sąrašinės

Šį šeštadienį laikraščio „Panevėžio rytas“ skaitytojai galėjo susipažinti su politikos apžvalgininko Broniaus Matelio komentaru, kuriame kritikuojami Panevėžio miesto tarybos ir administracijos žingsniai ruošiantis restruktūrizacijai. Ar sutinkate su išsakyta nuomone?

Sutinku su tuo, kad jeigu savivaldybės vadovybė ryžosi reorganizacijai, tai turi būti daroma nemindžiukuojant. Nežinia naudinga tik permainų priešininkams, tačiau ji demotyvuoja ir sąžiningus bei kompetentingus administracijos darbuotojus. Sveikintina tai, kad oficialiai buvo pateikta informacija apie numatomą administracijos reorganizaciją savivaldybės darbuotojams ir žiniasklaidai.

Neaiškumų kilo ir didelio pasipiktinimo sulaukė praėjusios savaitės administracijos direktoriaus sprendimas. Žurnalistų bendruomenė, o kartu su jais ir visuomenė piktinasi, jog administracijos direktorius uždraudė savo pavaldiniams bendrauti su žiniasklaida ir jai suteikti informaciją. Visi prisiminė, kad prieš rinkimus buvo žadama, jog bus betarpiškai bendraujama su bendruomene ir stengiamasi viską daryti kuo viešiau ir kuo atviriau. Kas nutiko?

Manau, šia iniciatyva siekiama žiniasklaidai pateikti kokybišką, neiškraipytą informaciją, o ne gandus. Kita vertus, jei nauja tvarka trukdo žiniasklaidos atstovams gauti laiku išsamią informaciją, tai jau negerai. Dirbtinai sudaromas įspūdis, kad kažką norima nuslėpti nuo visuomenės.

Juk po savivaldybės tarybos rinkimų žurnalistai kaip tik konstatavo apie pasikeitusį savivaldybės administracijos darbuotojų bendravimą su žiniasklaidos atstovais į gerąją pusę. Nežinau, kas atsitiko, kad reikėtų tą bendravimą keisti.

Jeigu mes deklaravome skaidrią politiką, tam skaidrumui turime sudaryti sąlygas. Tenka pripažinti, kad kol kas nesugebama apie savo nuveiktus darbus tinkamai informuoti visuomenę. Pavyzdžiui, prieš keletą savaičių rezonansą sukėlė tai, jog savivaldybės administracija neva užsispyrė dėl šviestuvų „Rožyno“ mokykloje ir tuo pačiu stabdo aikštyno sutvarkymą. Kaip paaiškėjo, visos problemos buvo išspręstos miesto naudai. Bet miesto gyventojai apie tai nieko nežino.

Kyla klausimas: ką veikia savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus darbuotojai, kurie atsakingi už viešą informaciją ir komunikavimą? Jų yra net keturi etatai. Jie nėra vien tiktai tam, jog suruoštų gėlių puokštes ir pagyrimo raštus, kad juos įteiktų savivaldybės vadovai švenčių metu. Čia yra savivaldybės silpna vieta.

Spalio 22-ąją įvyko Panevėžio miesto tarybos posėdis, kuriame buvo patvirtintos Nevyriausybinių organizacijų ir Sveikatos tarybos. Ar tai prisidės prie demokratijos didinimo mieste?

Mūsų rinkimų vienas iš pagrindinių tikslų buvo sustiprinti bendruomeninį atstovavimą. Savivaldos taryba jau priėmė sprendimą dėl Švietimo tarybos, Kultūros tarybos įkūrimo, dabar patvirtintos Nevyriausybinių organizacijų ir Sveikatos tarybos. Tai yra labai gerai.

Be abejo, kai kam gali kilti klausimas: kodėl tame bendruomeniniame atstovavime bendruomenių yra tik vienas trečdalis, o didesnę dalį sudaro savivaldybės administracijos darbuotojai. Pagal Nevyriausybinių organizacijų (NVO) įstatymą, įtvirtinta nuostata, kad proporcijos būtų būtent tokios, o ne kitokios. Nesakau, kad tai yra gerai.

Stebina, kodėl NVO taryba buvo patvirtinta pagal ankstesnės miesto valdžios priimtus nuostatus. Juk niekas netrukdė naujos tarybos įkurtam Bendruomenių, visuomeninių organizacijų ir jaunimo reikalų komitetui, kurio pagrindinė funkcija ir yra stiprinti bendruomeninį, visuomeninį veikimą, inicijuoti nuostatų peržiūrėjimą, kad NVO interesų atstovavimas būtų pilnesnis. Belieka tikėtis, jog netolimoje ateityje NVO taryba pateisins nevyriausybinių organizacijų lūkesčius.

Spalio 15 d. Mišri Seimo narių grupė organizavo spaudos konferenciją dėl socialinio modelio. Po spaudos konferencijos pasirodė pranešimas spaudai, kuriame buvo teigiama, jog socialinis modelis iki galo neparengtas ir bus patvirtintas tarsi pusfabrikatis.

Kartu su Seimo nare Rima Baškiene teko inicijuoti šią spaudos konferenciją prieš pat Seimo posėdį, kuriame buvo pateiktas socialinio modelio įstatymų projektų paketas. Šia spaudos konferencija siekėme informuoti visuomenę apie tai, kad šis modelis tėra pusfabrikatis. Dangstymasis neva padarytu trišaliu susitarimu, kuriame dalyvavo profesinės sąjungos, yra netiesa. Būtent tai patvirtino Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas. Jis yra nustebęs, kad toks neparuoštas įstatymų projektų paketas vis dėlto pateiktas Seime.

Atkreipiau dėmesį ir į tai, kad yra bandoma tyčiotis iš pačių profesinių sąjungų. Kai kas bando ciniškai aiškinti: kam atstovauja profsąjungos, jeigu atstovauja tik 8 procentams dirbančiųjų? Bet tai yra tikrai neteisinga, nes buvo daroma viskas, kad žmogus nedrįstų ginti savo teisių. Todėl pas mus profsąjungos yra tokios neskaitlingos. Dabar tie, kurie prisidėjo prie tokios socialinės aplinkos luošinimo, tyčiojasi iš to luošumo.

Pas mus norima pritaikyti liberalius darbo santykius kaip Skandinavijos valstybėse, tačiau ten darbuotojus nuo darbdavių piktnaudžiavimo saugo galingos profsąjungos, kurioms priklauso 80 procentų dirbančiųjų. Mūsų iškreiptoje situacijoje, be abejo, negali vykti lygiavertis socialinis dialogas. Todėl mums, Seimo nariams, kurie nepritaria socialiniam modeliui be socialinio teisingumo, privalome telktis ir padėti profsąjungoms ginti dirbančiųjų interesus.

Nors Seimo rinkimai tik kitų metų antroje pusėje, jau jaučiamas didžiulis susidomėjimas. Įstatymo pataisą dėl Seimo rinkimų pateikėte ir Jūs.

Neramina, kad kolegų teikiamomis pataisomis siekiama įtvirtinti tik biudžetinių partijų pranašumą. Jų teikiamame įstatymo projekte siūloma: jei partija daugiamandatėje apygardoje kelia kandidatų sąrašą, kurioje yra ir vienmandatėje apygardoje keliamas jų kandidatas, tai užtenka, kad sąrašas būtų paremtas ne mažiau kaip 10 tūkst. rinkėjų parašų ir jų vienmandatininkai atleidžiami nuo prievolės rinkti tūkstantį parašų, kaip dabar numato įstatymas.

Tuomet partiniam vienmandatininkui, kuris yra sąraše, už kurį partija surenka parašus, tereikės surinkti nuo 71 iki 143 parašų, o kandidatui, kuris nėra partiniame sąraše, reikės surinkti tūkstantį parašų. Mano siūlymo esmė, kad visi vienmandatininkai, nesvarbu, ar partiniai, ar nepartiniai, turėtų surinkti po tūkstantį parašų, kad nebūtų kaip Orvelo „Gyvulių ūkyje“ lygesnių tarp lygiųjų.

Prakalbus apie vienmandatininkus… Pasigirdo netgi siūlymų juos išvis panaikinti, paliekant tik partinius sąrašus.

Kaip gūdžiais stalinizmo laikais: yra žmogus – yra problema, nėra žmogaus – nėra problemos. Lygiai tas pats su apygardomis: yra apygardos – yra problemų, nėra apygardų – nėra problemų. Iš tiesų, apygardose rinkėjų skaičius pasikeitęs, kai kur jų sumažėję net du kartus. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad rinkėjų skaičius apygardose turėtų būti sulygintas.

Prieš metus Seimas priėmė socialdemokratų inicijuotą Tiesioginių merų rinkimų įstatymą. Tuo metu ilgametė Socialdemokratų partijos atstovė Milda Petrauskienė tai pavadino dideliu žingsniu demokratijos link. Atrodė – pagaliau įvyko taip lauktas lūžis Lietuvos politikų partokratiniame mąstyme.

Deja, praėjo vos metai, ir nuomonė diametraliai pasikeitė: jokių nesąrašinių! Anot kai kurių socialdemokratų, tik sąrašai gali išgelbėti Lietuvos demokratiją ir sustiprinti partijas! Akivaizdu, už šio pasiūlymo slypi vienintelis interesas: įtvirtinti biudžetinių valdžios partijų vienvaldystę. Kalbos apie pagarbą Konstitucinio Teismo sprendimams, europietiškoms demokratinėms vertybėms ir panašiai – tik priedangos žodžiai. Ko gero, netrukus pamatysime, kiek sovietinio komunistinio raugo užsiliko kitose partijose: Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, „Tvarka ir teisingumas“, Darbo bei Liberalų  sąjūdyje.

Akivaizdu, kad sąrašinė sistema prieštarautų žmonių valiai rinkti asmenybes, o ne partinio organo vadovų sudarytus sąrašus. Žmonės nori asmeninės politikų atsakomybės, o ne sąrašinės.

Kalbant apie demokratijos principus, ilgą laiką mes žavėjomės kitų Europos valstybių piliečiais, kurie garsiai reiškia savo nuomonę ir aklai nesutinka su kiekvienu valdžios sprendimu. Viena gražių iniciatyvų, gimusių šiais metais mūsų šalyje, yra „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“, į kurią įsijungė daug visuomenininkų. Žmonės, atrodo, po truputį bunda, garsiai nebijodami išreikšti savo nuomonės. Vienas talkininkų esate ir Jūs.

Labai svarbu suvokti savo vertybes: dėl ko vadinamės lietuvių Tauta, dėl ko esame Lietuvos valstybė. Kalba yra viena iš pagrindinių vertybių, kurią privalome saugoti. Netiesa, kad niekas nepasikeis, jeigu mūsų abėcėlėje atsiras svetimos raidės. Netiesa, kad tai išspręs problemas su lenkais. Tai jas tik padidins, nes lenkams neužtenka trijų ženklų. Nieko naujo nesiūlome – tai latviškas modelis, kuris jau kelerius metus gyvuoja kaimyninėje valstybėje ir pasiteisino.

Kviečiu visus, kurie mano, kad lietuvių kalba yra mums svarbi ir jos valstybiniam statusui iškilo grėsmė, prisidėti prie TALKOS. Jei neapginsime kalbos, išduosime save.

Laiko turime mažai, nes parašų rinkimo akcija už siūlomą įstatymo projektą baigsis lapkričio 2 d.

Mieste matydami logotipus „Už Lietuvos kalbą“ nepraeikite pro šalį, stabtelėkite, padiskutuokite su talkininkais bei savanoriais ir pasirašykite. Daugiau informacijos galite rasti tinklapiuose: www.judejimaskartu.ltwww.tiesos.lt, www.alkas.lt arba teiraukitės tel. nr. 8 612 01021, 8 641 44471, 8 620 90994.

Gražių iniciatyvų mūsų mieste netrūksta. Viena tokių – šį savaitgalį vykęs berniukų krepšinio turnyras Panevėžio mieste, kurį inicijavo patys tėveliai.

Jaunųjų krepšininkų tėvelių dėka pirmą kartą Panevėžio mieste įvyko 2005 m. gimusių berniukų krepšinio turnyras. Kad ši krepšinio šventė mūsų mieste vyktų sklandžiai, daug prisidėjo Kęstutis Žiūra ir krepšinio treneris Aurimas Puodžiūnas. Dėkui savivaldybei, kuri neliko nuošalyje, palaikė šią iniciatyvą. Panevėžiečių komanda dramatiškoje kovoje sugebėjo išplėšti pergalę iš prestižinės A. Sabonio krepšinio mokyklos auklėtinių.

Vaikų tikėjimas, kad kovoti verta iki galo, tebūna pavyzdys ir mums, suaugusiesiems.

 

Kalbėjosi Viktorija Polzunovaitė


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: