Povilo Puzino gatvė

Povilas Puzinas buvo bajorų veikėjas ir mecenatas. Jo vardu pavadintoje gatvėje gyveno daug garsių gydytojų, kitų žinomų žmonių. Cariniais laikais ši gatvė vadinta Žaliąja. Ji pirmąkart paminėta 1871 m. miesto plane. P. Puzino gatve pervadinta 1919 m.

Puzino gatvėje ilgai stovėjo kalėjimas, pastatytas 1892 m. Jame kalėjo daug garsių asmenybių. „Gadynės“ laikraščio 1906 m. penktame numeryje skaitome: „Panevėžio kalėjime buvo 170 politinių kalinių. Kaip silkės sukimšti. Dauguma nubausti administraciniu būdu be teismo sprendimo. Uždaryti 3 mėnesiams. Antanas Laurinaitis aptiekorius iš Pumpėnų valsčiaus. Ernestas Galvanauskas kalnų inžinierius studentas. Jie paduoti už agitaciją. Duona neprikepus. Joje atsiranda tarakonų ir prusokų.“ 1906 m. Panevėžio kalėjime lankėsi gubernatorius Veriovkinas. Po jo vizito kai kurie kaliniai buvo paleisti. 1934 m. čia kalėjo generolas Petras Kubiliūnas. 1940 m. į kalėjimą pateko buvęs vidaus reikalų ministras Julius Čaplikas. 1940 m. liepą prasidėjus sovietinei okupacijai, jame kalinti garsūs Panevėžio pedagogai Petras Butėnas, Jurgis Elisonas ir kiti. Ypač daug politinių kalinių čia kalėjo antrosios sovietinės okupacijos metais.

1937 m. prie Panevėžio kalėjimo pastatytos dirbtuvės, skalbykla ir džiovykla. 1941 m. birželio 23 d. parengtas Panevėžio kalėjimo kalinių evakuacijos planas. Kaliniai išvežti į Orenburgo sritį. Tie, kurių negalėjo išvežti, buvo sušaudyti. 1941 m. į Panevėžio kalėjimą atvykęs nacistinės Vokietijos karininkas Joachimas Hamanas įsakė areštuotus vežti į šaudymo vietą. Vežami į Kaizerlingo mišką keli kaliniai pabėgo.

1924 m. spalį į namus Puzino gatvėje persikėlė skulptorius Juozas Zikaras ‒ viena garsiausių iš Panevėžio krašto kilusių asmenybių. Šiame name jis gyveno iki 1928 m.

 1929 m. tuometinėje spaudoje rašyta, kad Puzino gatvė tiesiausia ir švariausia gatvė Panevėžyje. Tačiau netrūko ir problemų. Spaudoje 1931 m. minėta, kad Puzino gatvėje apiplėšti vėlai vaikščioję asmenys. 1934 m. kovą gatvė buvo apsemta, ties kalėjimu visai nepraeinama. 1936 m. spaudoje rašyta, kad Puzino gatvėje elgetauja knygnešys Jonas Pakatinskas-Pakatiliukas. Jam buvo paskirta 20 litų pensija. Tvarkant gatvę 1928 m. miesto sodas iš Puzino gatvės aptvertas gražia  tvora, paklotas platus šaligatvis. 1933 m. gatvė praplatinta iki Nevėžio.1937 m. Respublikos, Puzino ir Plūkių gatvėse pravesta kanalizacija.

Puzino gatvėje tarpukariu daug gydytojų pasistatė nuosavus namus arba čia turėjo savo privačius kabinetus. Spaudos duomenimis, 1926 m. dantų gydytoja Brazytė Kasperavičienė dirbo Puzino g. 12. Bene garsiausia buvo Vitalijaus Gusevo klinika, atidaryta 1927 m. lapkričio 27 d. Ją šventino kunigas J. Maciejauskas. Klinikoje operacija kainavo iki 300 litų, paprastesnė – 100 litų. Medicinos sesele klinikoje dirbo Aldona Trimalauskaitė. Para, praleista ligoninėje, kainavo 12 litų. Para prie ligonio – 11 litų. Joje gydytos įvairios ligos.

 1928 m. gruodžio 28 d. gydytojui A. Didžiuliui išduotas leidimas statyti dviejų aukštų pastatą Puzino gatvėje. Į namą jis įsikėlė 1930 m. Dantų gydytojos Michalina Didžiulytė-Ševelienė ir Vanda Didžiulytė-Albrechtienė, grįžusios iš užsienio, nuo 1933 m. priiminėjo pacientus Puzino g. 4. 1934 m. gydytojas Juozas Vileišis persikėlė į  savo namus  Puzino g. 19. 1941 m. kovo 11 d. namas  nacionalizuotas.1936 m. dantų  gydytoja O Kunskaitė-Elisonienė atidarė kabinetą ir priiminėjo ligonius  Puzino g. 9.

1931 m. balandžio 22 d. žinomam fotografui  Jonui Žitkevičiui leista statyti mūrinį namą ir mūrinį sandėlį žemės sklype Puzino g. 5. Namas buvo 570,24 m² ploto, naudingo ploto 166,43m². Sovietiniais metais namas nacionalizuotas.  Per teismus namo savininkė sugebėjo atgauti dalį pastato.

1933 m. į nuosavus namus Puzino g. 3 perkelta Pr. Petrausko siuvykla, įsteigta 1909 m. 1937 m. Pr. Petrauskas  tobulinosi Taline.

Prano Vanago, garsiausio Lietuvių prekybininko, namas buvo Puzino g. 16. Tremtyje jis neteko sūnaus. Grįžęs iš tremties išvyko į Vilnių. Namas išlikęs. 1939 m. leidimas statyti namą P. Puzino gatvėje išduotas Pranui Pečiukėnui.

1941 m. Puzino g. 8 įsikūrė nacionalistų partijos Panevėžio apygarda.  Apygardos vadu tapo Pranas Petruliūnas. Štabe dirbo politinio administracinio skyriaus viršininkas Juozas Kaminskas.

1947 m. kovo 21 d. Povilo  Puzino gatvė pavadinta Marytės Margytės vardu. 1990 m. rugpjūčio 13 d. gatvei suteiktas jau dailininko Povilo Puzino vardas. Tapytojas peizažistas Povilas Puzinas  gimė 1907 m. Baigė Latvijos meno akademiją, mokytojavo Panevėžio vyrų gimnazijoje. 1940 m. gegužės 12 d. P. Puzinui konkurse, kuriame dalyvavo 53 dailininkai, skirta antra Taupomųjų kasų premija – 1500 litų už tapybos darbą „Rudens nuotaika“. Pirma vieta skirta P. Pundziui už paveikslą „Vandens nešėja“.

Gatvė ir dabar vadinama dailininko P. Puzino vardu.

Dantų gydytoja Didžiulytė savo kabinete. XX a. 4 deš.
Skulptorius J. Zikaras prie savo namo. XX a. 3 deš.

Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: