Praktiški patarimai, kaip sutaupyti namuose

Septyni iš dešimties lietuvių savo namuose imasi priemonių aplinkai saugoti. Tačiau kas ketvirtas įsitikinęs, kad pastangos gyventi žaliau pareikalaus daug laiko ir pastangų rodo tyrimas. Siekdami gyventi žaliau namuose, dauguma Lietuvos gyventojų (72 proc.), pirmenybę teikia išteklių taupymui. Tai ypač aktualu tarp aukštesnes pajamas gaunančių apklaustųjų. Finansų ekspertė Odeta Bložienė atskleidžia, kaip tvaresnis gyvenimas turi dvigubą efektą – gali prisidėti prie sutaupymo ir saugo gamtą.

Praktiški ir tvarūs lietuvių įpročiai

Respondentai Lietuvoje į išteklių taupymą žiūri praktiškai ir imasi paprastų veiksmų kone kiekviename namų kampelyje. Dauguma Lietuvių (82 proc.) veltui namuose nedegina šviesos ir pareigingai ją išjungia kambariuose, kur ji tuo metu nereikalinga, taip pat, naudoja energiją taupančius sprendimus, tokius kaip energijai taupūs prietaisai, LED lemputės apšvietimui, vandenį taupančios dušo galvutės namuose (63 proc.). Net daugiau nei pusė lietuvių valydamiesi dantis, skusdamiesi, plaudamiesi rankas ar plaudami indus taupo ir užsuka vandenį. Tuo tarpu kas dešimtas pažengęs dar labiau – namuose naudoja žaliosios energijos sprendimus, pavyzdžiui, saulės baterijas, geoterminį šildymą ir pan.

IKEA atliktos apklausos metu išryškėjo dar viena tendencija – kas penktas šalies gyventojas, prieš kažką pirkdamas, ieško alternatyvų: galimybių išsinuomoti, pasiskolinti, įsigyti jau naudotą daiktą, taip siekdami kuo mažiau teršti.

Taupyti išteklius apsimoka

Daugeliui lietuvių žalesnio gyvenimo motyvacija yra galimybė sutaupyti. Vis dėlto, kas ketvirtas įsitikinęs, kad gyventi žaliau yra brangu ir reikalauja daug pastangų. Tačiau finansų ekspertė Odeta Bložienė sako, kad yra priešingai – tvarumas nėra tik brangių ekologiškų daiktų ar maisto produktų pirkimas, tai pirmiausia yra gyvenimo būdo ir vartojimo nuostata.

„Tvaresnis gyvenimas yra didelė galimybė sutaupyti vartojant tiek kiek reikia, nesivaikant greitos mados, galvojant apie daikto panaudojimą ir reikalingumą, nepasiduodant akcijoms ir spontaniškiems pirkiniams, taupant resursus kasdienėje veikloje, namų buityje. Nepirkdami nereikalingų daiktų, renkantis ilgaamžius gaminius, neapsikraunant pertekliumi buityje, galime tiesiogiai prisidėti prie savo finansų tvarumo, ir daugiau lėšų skirti buvimui su šeima, santykiams ir užsitikrinant rezervus nenumatytiems atvejams, vaikų ateičiai ar senatvei“, – sako O. Bložienė. Ji priduria, kad pokyčiai prasideda nuo mažų dalykų – atliekų rūšiavimo, atsakingo vartojimo, galvojimo, ar įsigytas daiktas gali būti perdirbamas ar pernaudotas.

Tyrimas taip pat parodė, išteklių taupymas ne tik turi teigiamą poveikį aplinkai ir mūsų piniginei, bet ir emocinei savijautai. Daugiau nei pusė lietuvių prisipažino, kad turėdami mažiau bet kokybiškesnių daiktų jie juos ir vertina labiau. Dar daugiau – mažiau vartojant ir turint mažiau daiktų – namai tampa erdvesni, juose lengviau palaikyti tvarką.

Neįtikėtinai paprasti būdai sutaupyti namuose

Kas antras lietuvis tyrimo metu prisipažino, kad yra jautęsi kalti, jog per mažai stengiasi dėl gamtos išsaugojimo. Tuo tarpu IKEA interjero dizaino skyriaus vadovė Birutė Beniušė sako, kad sunaudoti mažiau energijos ir sutaupyti pinigų gali kiekvienas be didelių pastangų ir laiko sąnaudų, tereikia iš  naujo pažiūrėti į kelis įpročius, susijusius su apšvietimu, vandens naudojimu, buitinės technikos pasirinkimais ir net tvarka virtuvėje. Ji dalijasi keliais netikėtai paprastais pavyzdžiais: 

  • Mažesnės išlaidos šildymui. Pasak interjero specialistės, kilimai yra itin geri šilumos izoliatoriai. Remiantis skaičiavimais, kilimas gali sulaikyti net 10 proc. kambario šilumos. Tuo tarpu užuolaidos priešais duris ar langus padės išlaikyti šilumą viduje žiemą, o vasarą karščiui bus sunkiau patekti į vidų.
  • Išleiskite mažiau elektrai. Ar žinojote, kad verdant maistą uždengtame puode, sunaudojama net 30 proc. mažiau energijos nei nukėlus dangtį? Taip pat svarbu naudoti tokio dydžio puodus ir keptuves, kokios yra jūsų kaitlentės kaitvietės. Dėl per mažų puodų dalis kaitros iššvaistoma veltui – tai gali sudaryti net 20 proc. energijos sąnaudų.
  • Nenuleiskite pinigų į kanalizaciją. „Sutaupyti vandens namuose galima pakeitus mažą įprotį: vaisius ir daržoves plaukite ne po tekančiu vandeniu, o dubenyje ar užkimštoje plautuvėje. Tuomet šį vandenį bus galima panaudoti dar kartą, pavyzdžiui, laistant gėles. Daug vandens išleidžiama ir plaunant indus, tad šį darbą taip pat geriau daryti dubenyje. Tam net yra specialūs plautuvių priedai”, – sako IKEA interjero dizainerė.
  • Kiekvienas lašas svarbus. Vandens pašildymas taip pat kainuoja. Tačiau yra maišytuvų, kurie gali sumažinti karšto vandens sąnaudas iki 30 proc. Pakėlus tokio maišytuvo svirtelę aukštyn, bėga tik šaltas vanduo. Jei norite, kad pradėtų bėgti karštas, svirtelę turite pasukti kairėn. Vadinasi, karštą vandenį galite paleisti tik tada, kai jo reikia, o ne kaskart naudodamiesi maišytuvu.
  • Daugiau jokių iššvaistytų pinigų maistui. Atsakingai laikant maisto likučius galima sumažinti išmetamo maisto, o kartu ir pinigų. Didesnė tikimybė, kad maisto likučius suvartosite, jei juos nuolat matysite. Pavyzdžiui, laikykite juos atskiruose, sandariai uždarytuose indeliuose – taip ilgiau išlaikysite maistą šviežią, jo kvapai nesusimaišys tarpusavyje. „Laikydami maistą indeliuose, sutaupysite ne tik pinigų, bet ir laiko. Virdami sriubą ar troškinį, pasigaminkite didesnį kiekį ir dalį užšaldykite, supylę į atskirus šaldyti tinkamus indelius. Taip gaminti turėsite tik kartą, o mėgautis galėsite kelis“, – pataria B. Beniušė.

*IKEA inicijuotas, tyrimų bendrovės „Norstat“ atliktas tyrimas apie tvarius Lietuvos gyventojų įpročius buvo vykdomas 2021 m. gegužę. Apklausta 500 Lietuvos gyventojų.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: