Pramonė 4.0: kodėl svarbu kiekvienam?

Panevėžyje netyla kalbos apie miesto ambiciją tapti Pramonės 4.0 centru. Bet kas išvis yra Pramonė 4.0? Kuo ji susijusi su revoliucija? Kodėl jai ruoštis turime kiekvienas ir kas daroma mieste, kad tai padaryti būtų lengviau? Šiai atsakymai į 10 aktualiausių klausimų.

1.Kas yra Pramonė 4.0? Kuo ji susijusi su robotika?

Pramonė 4.0 – tai visame pasaulyje sparčiai plintanti tendencija kurti ir diegti inovatyvias technologijas įvairiuose pramonės procesuose. Taip siekiama didinti įmonių efektyvumą ir konkurencingumą. 

Įsivaizduokime: įmonė gamina dulkių siurblius. Pasitelkusi technologijas galėtų paspartinti prietaisų gamybą ir per tą patį laiką pagaminti daugiau. Įdiegusi į dulkių siurblius autonominio veikimo ir navigacijos sistemas, išmanius prietaisus galėtų parduoti gerokai brangiau. Kiek išaugtų įmonės (ir valstybės) pajamos vien dėl technologijų!

Robotika, dirbtinis intelektas, virtuali ir papildyta realybė, 3D spausdinimas, daiktų internetas, debesų kompiuterija… Šios technologijos vis labiau skverbiasi ne tik į pramonę, bet ir į kasdienį gyvenimą. Mūsų reikalavimai didėja, norime vis pažangesnių produktų ir paslaugų.

Pramonė 4.0 – tarsi kodinis pavadinimas šiems ekonomikos raidos ir gyvenimo pokyčiams apibūdinti.

2. Kodėl Pramonė 4.0, o ne 1.0?

Tokių pokyčių, kokius dabar įvardijame terminu „Pramonė 4.0“, yra buvę ir anksčiau. 

Kai buvo išrasta garo mašina ir nuo rankų darbo pereita prie mašininės gamybos, įvyko 1-oji pramonės revoliucija. Šie gamybos procesų pokyčiai turėjo milžiniškos įtakos ne tik valstybių ekonomikai, bet ir miestų plėtrai, gyventojų skaičiui, jų gyvenimo būdui – dėl to vadinami revoliucija. 

2-osios pramonės revoliucijos metu atsirado elektra ir konvejeriai, prasidėjo masinė gamyba. 3-ioji vyko pradėjus diegti automatizavimo sprendinius ir kompiuterių tinklus. O mes esame naujo etapo, pasižyminčio skaitmeninių technologijų plėtra, liudininkai. Šis etapas ir vadinamas 4-ąja pramonės revoliucija (Pramone 4.0).

3. Ką 4-oji pramonės revoliucija reiškia mums, mūsų vaikams ir tėvams?

Mūsų ateitis priklausys nuo to, kaip sugebėsime prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio. Vaikai gyvens 4-osios, o gal jau ir 5-osios pramonės revoliucijos sąlygomis. Jei bus ne tik technologijų vartotojai, bet ir kūrėjai, atsivers didelės galimybės. Greitai besikeičiančiame pasaulyje darbo rinka nebebus tokia kaip šiandien. Privalome ruoštis darbams, kurie dabar dar net neegzistuoja. Kaip tą padaryti? Drąsiai išmėginti naujoves, įgyti naujų įgūdžių, tobulinti skaitmeninį raštingumą, ugdyti kūrybišką, analitinį mąstymą, lankstumą, problemų sprendimo įgūdžius – tai gebėjimai, kurių nepakeis jokia technologija.

Mūsų gerovė priklausys nuo to, kokią pridėtinę vertę pavyks sukurti žmonėms, dirbsiantiems technologijų pasaulyje. Kuo geriau aš, mano vaikai, tėvai kurs ir pritaikys technologijas, tuo geriau gyvensime, pažangesnė bus valstybė, stipresnė ekonomika.

4. Daugelis nerimauja, kad robotai atims darbo vietas. Mitas ar tiesa? 

Robotai nėra tam, kad masiškai užimtų žmonių darbo vietas. Jų, kaip ir kitų technologijų, tikslas – palengvinti mūsų gyvenimą. Perimtų monotoniškus, fiziškai alinančius ar itin didelio tikslumo reikalaujančius darbus. Tada mes turėsime daugiau laiko atlikti svarbesnes, sudėtingesnes ir kūrybiškesnes užduotis. Taip daug prasmingiau naudojama žmonių patirtis, žinios ir gebėjimai. Pavyzdžiui, gydytojai gaišta laiką aprašinėdami ligos istoriją, nors jį galėtų skirti bendrauti su pacientu.

Abstraktus mąstymas, gebėjimas spręsti kompleksines problemas ir generuoti inovatyvias idėjas, socialiniai įgūdžiai – tai darbuotojų pranašumai, kurie įgauna vis daugiau svarbos. Privalome skirti kuo daugiau dėmesio jiems ugdyti, o rutiną palengvinkime technologijomis! 

Ar žinote, kad prieš 100 metų kompiuteriais buvo vadinami sudėtingus skaičiavimus atliekantys darbuotojai? Dabar tuo užsiima prietaisai. Skaičiuotojo (angl. computer) profesijos nebeliko, bet vietoj jos atsirado daugybė kitų: programuotojų, kompiuterinės įrangos specialistų, didžiųjų duomenų analitikų ir t.t. Kokių darbų atsiras ateityje – sunku nuspėti, bet akivaizdu, kad darbo rinkoje vyksta nuolatinė evoliucija, prie kurios turime prisitaikyti.

5. Ar kas nors jau daroma, kad panevėžiečiai būtų pasiruošę Pramonei 4.0? 

Taip! Panevėžyje įkurtas didžiausias Lietuvoje robotikos centras „RoboLabas“. Čia visi – nuo ikimokyklinukų iki jų senelių – gali lankyti interaktyvius užsiėmimus, kurie padės perprasti įvairias technologijas ir tapti jų kūrėjais.

Kitąmet mieste turėtų atsidaryti regioninis STEAM centras. Čia bus įrengtos 4 laboratorijos: robotikos ir informacinių technologijų, dirbtinio intelekto, fizikos ir inžinerijos, biologijos ir chemijos. Visi regiono moksleiviai galės susipažinti su šių mokslo sričių įranga, įgyvendinti sumanymus.

Suburta Pramonės 4.0 vystymo patarėjų taryba. Net 20 stipriausių Panevėžio įmonių, švietimo įstaigų, savivaldos atstovų, inovacijų ir ekonominės plėtros ekspertų sutiko neatlygintinai tapti tarybos nariais. Reguliarių posėdžių metu jie visi kartu ieško būdų, kaip Panevėžiui tapti inovatyvios pramonės centru, ir inicijuoja tam skirtus projektus.

Parengta Pramonės 4.0 vystymo strategija ir veiksmų planas. Panevėžyje dirbusi programos „Kurk Lietuvai“ komanda kelis mėnesius konsultavosi su įvairių sričių ekspertais ir Pramonės 4.0 vystymo patarėjų taryba. Jų patirtys ir žinios tapo dokumentu su daugiau nei konkrečių 50 žingsnių, kuriuos turime žengti, kad pasiruoštume tam, kas laukia ateityje. Tai tarsi kelrodis tolesnei miesto plėtrai.

Sukurta „Industry 4 Panevėžys“ platforma. Čia visos įdomiausios žinios apie tai, kaip Panevėžys žingsniuoja savo tikslo tapti Pramonės 4.0 centru link ir kokiomis mažomis pergalėmis jau galime didžiuotis.

6. Kokie planai? Kaip tapsime Pramonės 4.0 centru?

Vien artimiausių 3 metų plane – kelios dešimtys idėjų. STEAM centro veiklos pradžia, robotikos varžybos, mokymai informacinių technologijų mokytojams, pažintinės moksleivių ekskursijos inovatyviose įmonėse, profesinio mokymo ir studijų programų tobulinimas, renginiai ir komunikacijos kampanijos apie karjeros galimybes Panevėžio regione, kvalifikacijos kėlimo programos įmonių darbuotojams, renginiai įmonių gerosios patirties mainams, iniciatyvos startuolių bendruomenei auginti ir kt.

7. Su kokiomis Pramonės 4.0 technologijomis susiduriame kasdien? 

Inovatyvios technologijos yra naudojamos gamybos įmonėse, logistikoje, žemės ūkyje ir kitose srityse. Įvairūs automatizavimo ir skaitmeninimo sprendimai padeda tą patį darbą atlikti greičiau, tiksliau ir lengviau. Ne tik versle – ir kasdieniame gyvenime.

Pažvelkime į savo išmaniuosius telefonus. Greičiausio ir patogiausio viešojo transporto maršruto ieškome programėlėje „Trafi“. Kad galėtume tą daryti, reikia pasitelkti milžinišką duomenų apie eismo sąlygas srautą, savarankišką kompiuterių programavimąsi naudojant šiuos duomenis, daiktų internetą (informacijos perdavimą tarp įvairių įrenginių). Iš pažiūros paprastas sprendimas, o kiek technologijų!

Pirkdami internetu prie savo banko paskyros prisijungiame telefone suvesdami kodą arba nuskaitydami piršto atspaudą. Norimą išsinuomoti automobilį arba paspirtuką taip pat atrakiname programėlėmis. Džiaugiamės išmaniųjų laikrodžių ir apyrankių funkcionalumu, o prieš keldami nuotraukas į socialinius tinklus pagražiname filtrais ir animacijomis, kurioms naudojamos veido atpažinimo sistemos. Nepriekaištingą mūsų kiemo tvarką užtikrina robotas vejapjovė, vis daugiau žmonių įsigyja ir 3D spausdintuvus – sulūžus spintos detalei, nebereikia važiuoti į parduotuvę, galima ją tiesiog atsispausdinti namie.

8. Kodėl Pramonę 4.0 vystome ne kur kitur, o būtent Panevėžyje? 

Pramonė 4.0 ateina visur, bet ne visi jai ruošiasi taip aktyviai kaip Panevėžys. Dar aname šimtmetyje „Ekrano“ gamyklos laikotarpis mūsų miestą iškėlė kaip inžinerinių kompetencijų centrą. Daugelis iki šiol Panevėžį vadina pirmiausia pramonės miestu. Dabar ketvirtadalis regiono gyventojų dirba gamybos srityje, veikia beveik 600 apdirbamosios gamybos įmonių. Taigi turime stiprias inžinerijos, technologijų, elektronikos sričių tradicijas ir įgūdžius, kuriuos tėvai gali perduoti savo vaikams. Turime daug stiprių gamyklų, kuriose galima pritaikyti naujausias technologijas. Išnaudoti ir stiprinti pranašumus – logiškas sprendimas.

9. Ar tai, ką darome Panevėžyje, nėra tik utopija?

Ne! Pasaulyje turime įspūdingų pavyzdžių, kokį proveržį galime pasiekti susitelkę į pažangių technologijų vystymą. Štai Odensė Danijoje, gyventojų skaičiumi nedaug lenkianti Panevėžį, anksčiau garsėjo laivų statyba. Šiandien tai vienas stipriausių pasaulio robotikos centrų. Mieste veikia net 120 robotikos įmonių, o inžinerijos, informacinių technologijų ir robotikos specialistus ruošia bei tyrimus vykdo daugiau nei 10 švietimo ir mokslo institucijų. 

Kokia Odensės sėkmės paslaptis? Nuoseklus, ilgametis miesto strateginės krypties nuoseklumas ir visuomenės bendradarbiavimas siekiant užsibrėžtų tikslų. 

10. Ką kiekvienas iš mūsų turėtume padaryti, kad prisijaukintume Pramonę 4.0?

1. Skaitykite naujienas https://industry4panevezys.lt/ ir socialiniuose tinkluose.
2. Užregistruoti save arba šeimos narį į robotikos, kompiuterinio raštingumo ar panašius užsiėmimus (pavyzdžiui, robotikos varžybų centro „RoboLabas“, Robotikos akademijos arba miesto bibliotekų). 
3. Bent kartą per savaitę susipažinti su mokslo ir technologijų įdomybėmis (pavyzdžiui, laida „Mokslo sriuba“ ar kt.);
4. Perskaityti Pramonės 4.0 pradžiamokslį – K. Schwabo knygą „Ketvirtoji pramonės revoliucija“. 

Komunikacijos skyriaus ir Pramonės 4.0 projektų vadovės Monikos Miniotaitės inf.