Premjerė Inga Ruginienė sako, kad Lietuva sparčiai dėlioja žingsnius stipresnės oro gynybos link ir yra vienu žingsniu priekyje kaimyninių Latvijos bei Estijos.
Praėjusią savaitę paskelbta, kad Estija nusprendė stabdyti kovos mašinų įsigijimą už 500 mln. eurų ir pinigus skirti oro gynybos sistemoms, dronams ir bepilotėms technologijoms pirkti.
Latvija kartu su Estija į modernią, daugiasluoksnę oro gynybą, diegdami IRIS-T sistemas ir reikšmingai stiprindami regioninį saugumą, ketina investuoti 1 mlrd. eurų. Latvija įsipareigojo nuo 2023 iki 2027 m. kasmet papildomai skirti po 200 mln. eurų oro gynybos pajėgumams stiprinti.
„Mes iš tiesų buvome vienu žingsniu priekyje nei estai ir dar praeitais metais investavome 500 mln. eurų į oro gynybą. Šiais metais ketiname pridėti dar 200 mln. eurų. Tai mes sparčiai dėliojamės žingsnius link stipresnės oro gynybos“, – po Vyriausybės posėdžio trečiadienį komentavo ji.
Praėjusiais metais išanalizavus situaciją, anot I. Ruginienės, priimtas sprendimas, kad oro gynyba mūsų gynybos plane turi būti prioritetas.
„Visiškas prioritetas ir tą mes kiek galime, kiek leidžia mūsų resursai, tuos tempus didiname link šito žingsnio. Labai tikrai džiaugiuosi, kad estai ir latviai prisideda prie mūsų parodyto pavyzdžio“, – aiškino premjerė.
ELTA primena, kad Lietuva šiemet ketvirtadalį ginkluotės įsigijimų biudžeto skirs oro erdvės stebėjimo ir gynybos priemonių pirkimui. Anot krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, šiuo metu didžiausias dėmesys telkiamas dronų aptikimo ir neutralizavimo gebėjimų plėtrai.
Kartu bus stiprinama ir tradicinė oro gynyba. Lietuvą šį mėnesį pasiekė vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS, kuri, kaip planuojama, pradinį operacinį pajėgumą pasieks iki metų pabaigos. Kitąmet Lietuvą pasieks ir mobiliosios trumpojo nuotolio oro gynybos sistemos MSHORAD.
Roberta Salynė (ELTA)
