Prezidento vizija: Lietuva – stipri, teisinga, žalia ir inovatyvi gerovės valstybė

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį visuomenei pristatė Gerovės Lietuvos viziją, kuria ketina vadovautis, dirbdamas kartu su būsima Vyriausybe.

„Gerovės Lietuva turi būti stipri, teisinga, žalia ir inovatyvi Europos Sąjungos valstybė“, – sakė šalies vadovas, pavadinęs gerovės valstybės kūrimą svarbiausiu neužbaigtu Nepriklausomybės laikotarpio darbu, kurį numatė dar 1992 metais priimta Konstitucija.

Prezidento teigimu, tik stabilioje ir saugioje aplinkoje, kurią užtikrintų stipri valstybė, gali atsiskleisti Lietuvos žmonių gebėjimai. Todėl būtina siekti energetinės nepriklausomybės, stiprinti infrastruktūrą, kurti papildomas jungtis su Vakarų Europa, vykdyti aktyvią užsienio politiką, nukreiptą į euroatlantinę integraciją ir taikos išsaugojimą bei demokratinių vertybių sklaidą kaimynystėje. Turi būti toliau laikomasi partijų susitarimo dėl šalies gynybos ir nuosekliai didinamas krašto apsaugos finansavimas iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Be to, stipri valstybė neįsivaizduojama be stiprios kultūros – tautos savitumo ir savivertės garanto.

Šalies vadovo teigimu, Lietuvos gerovė taip pat turi remtis teisingumu, kaip piliečių pasitikėjimo vieni kitais ir savo valstybe pagrindu. „Teisingumą socialinėje srityje suprantu kaip užtikrinimą, kad kiekvienas žmogus turėtų lygias galimybes siekti savo tikslų, galėtų gyventi oriai – ir, kas itin svarbu, savarankiškai“, – sakė Prezidentas, pabrėžęs būtinybę plėsti socialines paslaugas, skatinti užimtumą, taip pat užtikrinti veiksmingą regioninę politiką ir kokybiškas sveikatos paslaugas.

Pasak šalies vadovo, siekiant Gerovės Lietuvos, santykis tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių gyventojų pajamų turėtų sumažėti bent iki 5 kartų, o vidutinis darbo užmokestis regionuose – pasiekti ne mažiau 85 proc. sostinės regiono lygio.

Prezidento teigimu, atskirties mažinimą būtina pradėti jau nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Siekdamas, kad Lietuvos moksleivių pasiekimai mažiau priklausytų nuo kilmės ir gyvenamosios vietos, šalies vadovas pateikė „Lygaus starto“ teisėkūros iniciatyvą, skirtą plėsti darželių prieinamumą socialinę riziką patiriančių šeimų vaikams. Pasak Prezidento, jau po dešimtmečio Lietuva pagal moksleivių rezultatus turi patekti tarp 20 geriausių valstybių pasaulyje, o šiam tikslui pasiekti būtinas politinių partijų susitarimas.

Prezidentas taip pat pabrėžė, kad Lietuva turi būti žalia, nes nuo švarios aplinkos priklauso žmonių gyvenimo kokybė. Kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis siekiant klimato neutralumo tikslų, būtina atsisakyti netvaraus vartojimo įpročių ir kurti modernią, efektyvią, konkurencingą ekonomiką. Pasak Prezidento, Lietuvai tai yra didžioji galimybė išsiveržti į ateities ekonomikos lyderių gretas, tačiau esminių permainų nepavyks pasiekti, jei visa visuomenė neįsitrauks į aplinkosaugos problemų sprendimą. To siekiama ir Prezidento pradėta „Žalios Lietuvos“ iniciatyva, kuri apima platų visuomenės grupių ratą nuo savivaldybių ir verslo įmonių iki vietos bendruomenių.

Kalbėdamas apie ekonomikos inovatyvumą, kaip ateities klestėjimo ir gerovės pagrindą, šalies vadovas pabrėžė, kad būtina gerokai daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir komercializuoti jų pasiekimus. Taip pat svarbu sukurti patikimą investicinę aplinką, skatinti įmones diegti inovacijas ir steigti geriau apmokamas darbo vietas. Siekiant proveržio, turi sparčiau vykti viešųjų paslaugų skaitmenizavimas, viešojo sektoriaus duomenų atvėrimas.

Pasak šalies vadovo, tam, kad valstybė tinkamai atliktų savo funkcijas ir teiktų kokybiškas švietimo, sveikatos ir kitas viešąsias paslaugas, bendra joms skiriama dalis turėtų padidėti bent iki 35 proc. BVP. Tam reikia sukurti teisingesnę mokesčių sistemą, kurioje neliktų nepagrįstų apmokestinimo netolygumų ir mokestinių išlygų. Taip pat būtina išmaniau ir griežčiau kovoti su šešėliu, korupcija, viešųjų lėšų švaistymu, šalinti nebaudžiamumo apraiškas, pakelti teisėsaugos ir teisėtvarkos, politinės kultūros standartus.

„Lietuvos gerovės vizija negali ir neturi apsiriboti vien valstybės vaidmeniu. Bet kuri demokratinė valstybė stipri tiek, kiek pajėgi, atspari ir pasirengusi veikti yra jos pilietinė visuomenė“, – pridūrė Prezidentas. Pasak šalies vadovo, apie reikšmingą Gerovės visuomenės šuolį, o kartu ir valstybės brandą, būtų galima kalbėti, reikšmingai – bent iki 55 balų iš 100 – padidinus Lietuvos įvertinimą Pilietinės galios indekse.

„Gerovės turėsime tiek, kiek visuomenė įsitrauks į svarbiausių klausimų sprendimą, kiek valdžios institucijos sugebės užtikrinti jų tvarumą ir nuoseklumą, kiek turėsime dialogo ir susitarimo, – sakė Prezidentas. – Gerovės valstybė – tai žmonės, kurie ne tik remiasi pasitikėjimo kultūra, bet ir patys ją kuria. Kuo įtaigesnį pavyzdį rodysime vieni kitiems ir kuo nuoširdžiau rūpinsimės vieni kitais, tuo lengviau mums visiems bus žengti pirmyn.“

Prezidento komunikacijos grupė