Panevėžio mokytojų seminarija. XX a. pradžia. Iš www.miestai.net

Prieš 150 metų Panevėžyje atidaryta mokytojų seminarija

Panevėžio mokytojų seminarija, rengusi mokytojus pradinėms mokykloms, veikė carinės Rusijos valdžios, nepriklausomos tarpukario Lietuvos ir sovietmečio laikais. Atidaryta ji buvo 1872 m. lapkričio 14 d. Apžvelkime to meto carinius dokumentus apie mokytojų seminarijos įsteigimą Panevėžyje.

Iš 1877 metais Sankt Peterburge išleisto 1871–1873 m. Liaudies švietimo ministerijos nutarimų rinkinio sužinome, kad 1872 m. birželio 27 d. Valstybės taryba svarstė Liaudies švietimo ministerijos pateiktą siūlymą dėl mokytojų seminarijos Kauno gubernijoje įsteigimo. Seminarijos steigimo aplinkybes išanalizavo ir jas ministerijai pateikė Vilniaus švietimo apygardos kuratorius Nikolajus Sergijevskis.

Viena svarbiausių priežasčių, kodėl prašyta Kauno gubernijoje įsteigti mokytojų seminariją, buvo ta, kad vietoj parapijinių mokyklų pradėjus kurti rusiškas liaudies mokyklas joms trūko mokytojų. Carinė valdžia jose mokytojauti katalikams mokytojams buvo uždraudusi ir leido tik stačiatikiams. O 1864 metais Molodečne įsteigta mokytojų seminarija negalėjo aprūpinti mokytojais visų Vilniaus ir Kauno gubernijų mokyklų. Nepaskutinėje vietoje buvo ir rusifikacijos tikslai.

Sprendžiant, kur mokytojų seminariją Kauno gubernijoje būtų geriausia atidaryti, Nikolajus Sergijevskis nurodė, kad šiam reikalui patogiausias yra Panevėžys, turintis geriausias sąlygas. Uždarius negausiai lankomą apskrities mokyklą, o tenykštę parapijinę mokyklą pertvarkius į pavyzdinę mokytojų seminarijos mokyklą, steigiamai seminarijai liktų laisvas pastatas.

Be patalpų mokytojų seminarijai dar atitektų gausi biblioteka, likusi po gimnazijos uždarymo ir papildyta apskrities mokyklos, įvairios mokymo priemonės, reikalingi baldai, didelis sodas. Dar didelis patogumas, kad šalia yra cerkvė, į kurią galės eiti seminarijos mokiniai melstis. Čia reikia pridurti, kad sodas liko ir pijorų bažnyčia paversta cerkve buvo po 1831 m. sukilimo uždarius pijorų vienuolyną.

Mokytojų seminarijai Panevėžyje atidaryti buvo geros geografinės sąlygos. Nurodyta, kad Panevėžys yra prie didelio pašto kelio, jungiančio Šiaulius su Ukmerge, tik 42 varstai nuo Liepojos-Romnų geležinkelio Radviliškio stoties, beveik pačiame Kauno gubernijos centre. Šitose vietose yra 60 liaudies mokyklų, iš kurių 26 yra arti Panevėžio, o 34 mokyklos yra prie Liepojos-Romnų geležinkelio, atstumu 50 varstų. Šių mokyklų mokiniai gali tapti mokytojų seminarijos kontingentu.

Valstybės taryba, pirmiausia smulkiai aptarusi lėšų mokytojų seminarijai skyrimą, pateiktam Liaudies švietimo ministerijos siūlymui steigti mokytojų seminariją Panevėžyje pritarė. Rusijos caras Aleksandras II 1872 m. birželio 22 d. pasirašė įsaką „Dėl mokytojų seminarijos įsteigimo Panevėžio mieste, Kauno gubernijoje“.

Iš Kauno regioniniame valstybės archyve saugomų Kauno gubernijos valdybos Statybos skyriaus dokumentų šiandien daugiau galima pasakyti ir apie pastato, kuriame buvo įsikūrusios Panevėžio apskrities ir parapijinė mokyklos, pritaikymą mokytojų seminarijai. Šio pastato, pastatyto dar 1840 metais Panevėžio apskrities bajorų mokyklai, pritaikymo mokytojų seminarijai planą ir darbų sąmatą parengė Vilniaus švietimo apygardos architektas Ivanas Levickis.

Kauno gubernijos valdybos Statybos skyrius 1872 m. rugsėjo 4 d. gavo iš Vilniaus švietimo apygardos prašymą šį planą ir darbų sąmatą patikrinti. Specialiai šiam reikalui užvestoje byloje yra 1872 m. rugsėjo 5 d. surašytas protokolas, iš kurio matyti, kad Statybos skyriui pateiktas jau pataisytas pastato pritaikymo mokytojų seminarijai planas ir sąmata. Protokolo paraštėje parašyta (pastabos išbrauktos), kad prie esamo mūrinio pastato buvo norėta statyti medinį priestatą, bet pagal Vidaus reikalų ministerijos patvirtintas taisykles tai draudžiama. Nurodyta priestatą statyti mūrinį ir pagal tai pakeisti sąmatos punktą.

Byloje pastato pritaikymo mokytojų seminarijai plano ir darbų sąmatos nėra. Juos patvirtinus Kauno gubernatoriui, šie dokumentai buvo grąžinti Vilniaus švietimo apygardos kuratoriui. Bet šioje byloje rasta informacija apie planus pristatyti priestatą prie esamo pastato yra įdomi ir leidžia daryti prielaidą, kad 1888 metais Panevėžio mokytojų seminarijai statant naują pastatą čia stovėjęs senas bajorų mokyklos pastatas galėjo būti nenugriautas. Jis galėjo būti rekonstruotas, pristatant prie jo mūrinį priestatą. Šiai prielaidai patvirtinti ar paneigti archyvų dokumentus būtina labiau patyrinėti.

Leonas Kaziukonis, Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo vedėjas


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: