Prisidirbom ant savo galvos?

Anykštėnai svarsto, kad prie lankytinų vietų būtų užtekę pastatyti po aparatą kavai virti, pardavinėti bandeles ir ledus, Imagegal dar gaminti kareivišką košę.

Nerimsta diskusijos dėl rajoną užplūdusių turistų. Kol jų nebuvo, buvo blogai. Kai atsirado – dar blogiau.

Šiukšlės, transporto spūstys, triukšmas… Praėjusį savaitgalį ne vienas vietinis pastebėjo Anykščių regioninio parko direktorių… besidarbuojantį šalia Medžių lajų tako. Kas nutiko, gal nebėra kam dirbti? Direktorius rinko milžiniško žmonių srauto paliktas buitines atliekas, tvarkė Šilelį. Visai neseniai besididžiavę traukos centru ką tik tapusia konstrukcija virš medžių viršūnių, iš tų pačių atsakingų asmenų nuskamba ir kiek kitokie pamąstymai.

Neva, gyvenome ramiai, galbūt, nevertėjo „prisidirbti” tiek darbo ant savo galvų ir ramaus gyvenimo iškeisti į tokį, koks tapo po tako atidarymo.

Vienu metų Medžių lajų taku gali vaikščioti iki 500 žmonių, o apžvalgos bokštas talpina pusšimtį, savaitgalio dienomis lankytojų skaičius siekia ir 10000. Ar teisingai gamtos mylėtojai kelia klausimą – kas liks iš Šilelio?

Be to, planuojama per Šventosios upę nutiesti kabantį tiltą ir įrengti net dešimties kilometrų dviračių taką tam, kad iš Anykščių į Šilelį būtų galima atvykti ekologiškomis transporto priemonėmis. Panašu, kad Anykščiuose šiukšlintojų tik daugės…