Prognozės 2025-iesiems: privačiame sektoriuje numatomas nuosaikesnis atlyginimų augimas

Praėjusiais metais privačiame sektoriuje baziniai atlyginimai vidutiniškai augo 8,9 proc. Tai yra pastebimai lėtesnis augimas, palyginti su 2023 m., kai pokytis siekė net 13,9 proc. Remiantis „Figure Baltic Advisory“ atlikto tyrimo duomenimis, nors atlyginimų augimas Baltijos šalyse sulėtėjo, spaudimas didinti atlyginimus išlieka. 2025 m. organizacijos prognozuoja vidutiniškai 6,2 proc. siekiantį bazinio darbo užmokesčio augimą, tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje šis rodiklis bus dar mažesnis – apie 5 proc.

IT sektorius ir finansinės paslaugos visose Baltijos šalyse išlieka sritimis, kuriose atlyginimai auga sparčiausiai. Lietuvoje teigiami atlyginimų pokyčiai prognozuojami informacinių technologijų (IT) ir telekomunikacijų (+6 proc.) bei gamybos (+5,9 proc.) sektoriuose. Palyginimui, Estijoje IT sektoriaus atlyginimai šiemet turėtų augti vidutiniškai 5,6 proc., o Latvijoje – šiek tiek mažiau nei 5 proc. Nuosaikesnis augimas mūsų šalyje prognozuojamas pardavimų sektoriuje (+5,2 proc.). Analizuojant pilno darbo užmokesčio pokyčius, sparčiausio augimo tikimasi finansinių paslaugų (+6,5 proc.) ir gamybos (+6,3 proc.) srityse.

„6–7 proc. darbo užmokesčio augimas, nors ir atrodo nuosaikus pastarųjų metų kontekste, atsižvelgus į infliacijos rodiklius, yra solidus. Augimą skatina kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, konkurencija ir reikšmingas minimalaus atlyginimo padidėjimas. Konkurencija dėl darbo jėgos jaučiama visuose sektoriuose, bet ypatingai ten, kur reikalinga aukštesnė kvalifikacija. Tuo tarpu minimalios mėnesinės algos pokytis didžiausią spaudimą sukuria mažmenos ir gamybos sektoriuose, kur didžioji dalis darbuotojų yra žemesnės kvalifikacijos“, – teigia „Figure Baltic Advisory“ konsultantė Aušrinė Ambrolaitytė.

Tyrimas atskleidžia ir tai, kaip verslui sekėsi įgyvendinti strateginius tikslus. Pernai bent 90 proc. užsibrėžtų tikslų pasiekė 68 proc. organizacijų – šiek tiek mažiau nei 2023 m., kai šis rodiklis siekė 71 proc. Tuo tarpu įmonių, kurios neįgyvendino 75 proc. tikslų, dalis išaugo nuo 8 proc. 2023 m. iki 12 proc. 2024 m. Priedų už darbuotojų veiklą išmokėjimo praktika išliko beveik nepakitusi.

„Apibendrinus duomenis, matyti, kad pernai organizacijoms įgyvendinti savo tikslus sekėsi kiek prasčiau nei 2023 metais. Nors skirtumas nėra reikšmingas, šie rezultatai atskleidžia ne tik prastesnį pasiektų tikslų rodiklį, bet ir tai, jog daugelio įmonių praėjusiems metams iškelti tikslai buvo pernelyg optimistiški“, – teigia A. Ambrolaitytė.

Be to, vis daugiau organizacijų atsargiai vertina žmogiškųjų išteklių kaštų didinimą. Tyrimo duomenys rodo, kad šiemet tik 60 proc. įmonių planuoja didinti savo žmogiškųjų išteklių biudžetus – tai mažiausias rodiklis nuo 2019 metų. Be to, ženkliai sumažėjo organizacijų, ketinančių plėsti darbuotojų skaičių, dalis – nuo 79 proc. 2024 m. iki 64 proc. 2025 m. O tų, kurios planuoja mažinti personalą, padaugėjo 6 proc. – nuo 3 proc. 2024 m. iki 9 proc. 2025 m.

Vertinant 2025 metų verslo aplinką, organizacijos daugeliu aspektų prognozuoja situaciją panašią į 2024-uosius. Pastebėtina, kad infliacija, praėjusiais metais laikyta didžiausiu atlygio valdymo iššūkiu, šiemet nusmuko į 11 vietą prioritetų sąraše. Tuo tarpu net 72 proc. organizacijų nurodo, kad šiuo metu pagrindinė problema yra viešųjų šaltinių įtaka, formuojanti nerealius darbuotojų atlyginimų lūkesčius. Šis aspektas 2025 metais pakilo į pirmąją vietą, palyginti su penktąja 2024-aisiais.